Medžiotojas: reikėtų pagalvoti apie gulbių medžioklę Lietuvoje  (12)

Atsiranda vis daugiau nuomonių, kad gulbės yra agresyvūs ir plėšrūs paukščiai, kurie naikina kitus sparnuočius. Taip manantys pastebi, kad gulbės ypač agresyvios tampa perėjimo metu ir svarsto, ar tik nereikėtų Lietuvoje pradėti mažinti jų populiaciją.

Agresyvumas – gulbių genuose

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas mano, kad gulbės visuomet buvo agresyvūs paukščiai perėjimo metu. Jos savo teritoriją gina ne tik nuo svetimų vandens paukščių, bet ir nuo gentainių.

„Gulbės visuomet buvo agresyvios, nes tai yra įrašyta paukščio biologijoje. Agresyvios ta prasme, kad ten, kur peri gulbė, nemažoje vandens telkinio teritorijoje kitiems paukščiams nelieka vietos. Jos nepakenčia net ir kitų gulbių rūšių. Jau plika akim matoma, kad gulbių Lietuvoje tikrai gausėja, o ne mažėja, be to, dabar stebima, kad ir gulbės giesmininkės plečia savo teritoriją. O kuo labiau gulbių gausėja, tuo kitiems vandens paukščiams yra blogiau“, – kalbėjo E. Tijušas.

Anot E. Tijušo, medžiotojai tikrai negalvoja apie gulbių medžioklę, nebent tai būtų būtina, be to, visuomenė labai palankiai žiūri į šį paukštį.

„Joks medžiotojas tikrai nesvajoja apie gulbių medžioklę, nebent paukščių kiekį reguliuoti būtų reikalinga. Net nevertėtų to vadinti medžiokle. Žinant, koks yra palankus visuomenės požiūris į šį paukštį, negalime lengva ranka mostelti ir pasakyti, kad pradėkime gulbes medžioti, nes sukeltume erzelyną. Tačiau kiekviena gyvūnų rūšis turi gamtos užprogramuotą elgseną perėjimo metu ir gulbių perėjimo metu atsiranda toks reiškinys, kaip savo teritorijos gynimas ne tik nuo savo gentainių, bet ir nuo kitų šalia perinčių“, – pasakojo draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei.

Medžiotojų nuomonės skirtingos

Įvairių Lietuvos rajonų medžiotojų nuomonės apie galimybę medžioti gulbes išsiskyrė. Vieni jų teigė, kad jeigu reikėtų reguliuoti paukščių populiaciją, medžioklė būtų reikalinga, kiti – kad niekada gyvenime negalėtų šauti į gulbę.

„Iš tiesų net nekilo toks klausimas, niekad negalvojau, kad jas reiktų medžioti. Gulbių agresyvumas priklauso nuo to, ar jas žmonės maitina, ar ne. Jeigu žmonės nemaitintų jų ir neglobotų ne taip, kaip reikia, jos nebūtų agresyvios. Žinoma, galbūt ir reiktų prižiūrėti jų populiaciją, tačiau tvirtai atsakyti į šį klausimą negaliu“, – sakė Kauno medžiotojų sąjungos medžioklės žinovė Anelė Andziulienė.

„Tiesiog tam tikros institucijos turėtų reguliuoti žvėrių ir paukščių populiaciją. Kažkada nereguliavome kormoranų populiacijos, o dabar jais visi miškai apsėsti, o jeigu gulbių irgi yra susikaupę, tuomet nėra priežasties neleisti jų medžioti. Iš senų padavimų žinome, kad kai atvykdavo į Lietuvą kunigaikščiai, Vytautas juos vaišindavo bebru, o Sankt Peterburge būdavo gulbė kepama“, – kalbėjo draugijos Trakų skyrius valdybos pirmininkas ir medžioklės žinovas Juozas Kuprusevičius.

„Aš būčiau prieš tokią medžioklę, ne tiek jau daug gulbių, bent jau mūsų krašte yra, jeigu didžiuliame ežere matai plaukiojančias kokias keturias, tai juk labai mažai. Galbūt kitur, pavyzdžiui, prie jūros, kai pavasarį suskrenda pulkai, koks nors neigiamas elgesys ir pastebimas, bet pagal tai, kiek jų yra pas mus, jos tikrai nekenkia“, – nuomone dalinosi Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovė Stefanija Gedžienė.

„Aš tam nepritarčiau, nes manau, kad man ranka nekiltų šauti į gulbę. Man atrodo, kad savo būrelyje nerasčiau nei vieno žmogaus, kas galėtų taip pasielgti. Kažkaip aš pastebėjau, kad gandrai labiau kenkia kitiems paukščiams negu gulbės, galbūt dėl to, kad jų nelabai daug pas mus yra“, – sakė Klaipėdos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Audrius Varnelis.

Galbūt agresyvėja medžiotojai?

Lietuvos ornitologų draugijos tarybos pirmininko Laimono Šniaukštos nuomone, agresyvesnės gali būti tik „naminės“ gulbės, kurios yra nuolat maitinamos žmonių. Jie neturėtų to daryti, nes nutraukus maitinimą gali prasidėti „maisto prašymas“.

„Galbūt agresyvėja medžiotojai? Nepasakyčiau, kad gulbės yra agresyvios, nebent vadinamos „naminės“ gulbės, kurios yra maitinamos žmonių ne tik žiemos metu, kada negali susirasti maisto, bet ir vasaros arba rudens metu, o tą maistą nutraukus galbūt gali prasidėti savotiškas įkyresnis maisto prašymas“, – sakė L. Šniaukšta.

Žinoma, ornitologas pripažino, kad gamtoje natūraliai yra laikotarpių, kai visi gyvūnai gali tapti agresyvesni: kai saugo jauniklį ar maistą, tačiau tai nereiškia, kad jie puola kitus ir kad tai tampa problema.

„Tarp pačių gulbių yra konkurencija, anksčiau Lietuvoje gulbės giesmininkės buvo pakankamai retas reiškinys, bet dabar jų arealas pagausėjo, taigi jos tarpusavyje konkuruoja su gulbėm nebylėm. Bet gamtoje konkuravimas yra neišvengiamas ir vyksta kasdien. Bet nesakyčiau, kad dėl to kyla labai didelė problema“, – kalbėjo L. Šniaukšta.

Gamtininkas, Ventės rago ornitologijos stoties direktorius Vytautas Jusys mano, kad Lietuvoje gulbių populiacija nėra per didelė, o kitiems paukščiams kenkia tikrai ne visos gulbės, nes kiekviena jų rūšis turi savo charakterį.

„Gal reikėtų Lietuvoje mažinti medžiotojų populiaciją, nes jų yra daug kartų daugiau negu gulbių. Kodėl gulbės yra agresyvios? Kiek žinau, jos žmonių nepuola. O dėl kitų paukščių tai tikrai ne visos gulbių rūšys kenkia kitiems. Kaip ir žmonės turi savo charakterį, taip ir gulbės, be to, jų Lietuvoje tikrai nėra per daug“, – teigė V. Jusys.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Birutė Davidonytė

(7)
(3)
(4)

Komentarai (12)