Penkios beprotiškiausios kosmoso misijos, laukiančios ateityje  (0)

Mes jau nusileidome ant kometos – o kas toliau? Davidas Robsonas pristato penkias keisčiausias kosmoso misijas, kurias jau svarstoma surengti.

Zondo „Philae“ nusileidimas ant kometos, skriejančios 135 tūkst. km/h greičiu, liaupsinamas kaip naujas kosmoso tyrinėjimų etapas. Prireiks daugybės metų, kol mokslininkai perpras jo atradimus, bet šiuo metu kosmoso tyrinėtojai kelia neišvengiamą klausimą – kas toliau? „BBC Future“ pristato penkias egzotiškiausias misijas, apie kurias svajoja kosmoso agentūros, įskaitant planus sugauti asteroidą, panardinti povandeninį laivą po vieno iš Jupiterio palydovų ledu ir netgi pasiekti tolimą žvaigždę.

1. Sklandymas virš Veneros debesų

Venera dažnai vadinama piktąja Žemės dvyne – ji yra tokio paties dydžio kaip ir mūsų planeta, bet yra apgaubta nuodingos atmosferos, iš kurios lyja rūgštimi. Nepaisant to, Geoffrey Landisas ir jo komanda iš JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) analizavo galimybes pasiųsti astronautus į Veneros orbitą, kad jie galėtų nuotoliniu būdu valdyti tyrimų aparatus ant planetos paviršiaus. Tačiau G. Landiso svajonės tuo nesibaigia: jis mano, kad žmonės netgi galėtų gyventi balionuose viršutiniuose Veneros atmosferos sluoksniuose, virš nuodingų debesų. Ten oro slėgis ir temperatūra yra labai panaši į Žemės paviršiaus, taigi balionuose būtų galima palaikyti komfortabilias sąlygas. Tokie balionai laisvai sklandytų be jokio kuro.

2. Plaukiojimas po Titano jūras

Saturno palydove Titane susidariusi orų sistema, labai panaši į Žemės – išskyrus metaną, kuris kaupiasi debesyse ir vėliau lietaus pavidalu krinta žemyn, palydovo paviršiuje suformuodamas ežerus ir jūras. Tiek NASA, tiek Europos planetų mokslo kongresas (EPMK) siūlė surengti misijas, kurių metu į vieną iš šių jūrų būtų nuleistas laivas. Nereikia nė sakyti, kad kliūtys šiai misijai yra milžiniškos: tiršti debesys neleistų naudoti Saulės energijos, taigi laivui tektų naudoti branduolinį kurą. Be to, navigacijai per klampią jūrą reikėtų inovatyvios varymosi formos, galbūt primenančios gręžimą skysčiuose. Deja, NASA kol kas sustabdė šią misiją, o EPMK planai tebėra ankstyvos stadijos.

3. Skverbimasis po Europos ledu

Turbūt daugiau žadantys tikslai glūdi po Jupiterio palydovo – Europos – ledo sluoksniu. Šiuose tolimuose Saulės sistemos užkampiuose Saulė šildo labai mažai, bet po ledu gali tyvuliuoti šiltas vanduo, kurį kaitina tektoninis aktyvumas. Norint ten patekti, reikėtų „krioboto“, galinčio ištirpdyti sau kelią per kelis kilometrus ledo dangos. Dabartinis NASA kuriamas aparatas, pavadinimu „Valkyrie“, vandenį kaitintų atominės energijos šaltiniu ir vėliau išlietų jį ant ledo. Kol ledas tirps, „Valkyrie“ surinks nuotėkas, kad tęstų procesą toliau. Nedidelis prototipas, 2014 metais išbandytas Aliaskoje, parodė, kad jis per metus gali atitirpdyti 8 km kelią, ir šis projektas gauna rimtą finansavimą tolesniam plėtojimui. Jeigu jis pasiseks, galbūt žmonės gaus pirmąją progą išvysti nežemiškas būtybes: juk tuose šiltuose vandenyse gali knibždėti gyvybė.

4. Sugauti asteroidą

Jeigu tikslas nusileisti ant kometos buvo ambicingas, tai NASA misija nukreipti asteroidą kita kryptimi („Asteroid Redirect Mission“) atrodo kaip visiškas absurdas. Pagal šį planą norima identifikuoti, sugauti ir perkelti asteroidą į mūsų Mėnulio orbitą, kur astronautai galėtų jį pasiekti ir paimti mėginius. Kaip ir „Philae“ misijos atveju, šių kosmoso uolienų analizė suteiktų naujų žinių apie Saulės sistemos kilmę ir padėtų kurti technologijas, kurios galėtų nukreipti į Žemę skriejantį asteroidą, jeigu mūsų planetai kada nors iškiltų tokia Armagedono grėsmė. NASA tvirtina nusižiūrėjusi šešis asteroidus, kurie galėtų tapti potencialiais šios misijos taikiniais. Kaip sugauti asteroidą, mokslininkai kol kas nenusprendė, tačiau jį būtų galima apvynioti pripučiamu maišu. Jeigu viskas vyks pagal planą, NASA prognozuoja, kad astronautai tyrinėti asteroidą galės po 15 metų.

5. Kelionė tarp žvaigždžių

Ką ten Jupiterio palydovai ar asteroidai! Ką pasakytumėt apie kelionę į Kentauro alfą? Šiandien gimę žmonės galės tapti milžiniško žmonijos šuolio liudininkais, jei pavyks įgyvendinti grandiozinį „100 Year Starship“ (100YSS, „100 metų žvaigždėlaivio“) projektą. NASA kartu su JAV Gynybos pažangiųjų tyrinėjimo projektų agentūra (DARPA) siekia sukurti sistemą, kuri per ateinančius šimtą metų leistų žmonėms nuskrieti į kitą žvaigždę. Šiuo metu svarstomi visi įmanomi mechanizmai, tarp jų ir hipotetinis judėjimas antimaterija, taip pat strategijos, kaip įveikti kosminės kelionės padarinius žmogaus kūnui. Turint galvoje šių laikų mokslą, šansai surengti tokią kelionę atrodo labai maži. Tačiau prieš 150 metų Jules`o Verne`o svajonės apie skrydį į Mėnulį taip pat turėjo atrodyti neįgyvendinamos. Tais laikais žmonės dar net neskraidė lėktuvais. Taigi naujausias Christopherio Nolano filmas „Interstellar“ („Tarp žvaigždžių“) vieną dieną gali nebeatrodyti toks fantastinis.

Aut. teisės: delfi.lt

(31)
(0)
(31)

Komentarai (0)