Atrasta didžiausia ir spindulingiausia juodoji bedugnė (0)
Astronomai atrado kol kas didžiausią ir daugiausiai šviesos išspinduliuojančią supermasyvią juodąją skylę. Jos masė maždaug 12 mlrd. kartų didesnė už Saulės masę, o susidarė ji ankstyvoje visatos jaunystėje, kai visatai nebuvo nė 1 mlrd. metų, rašo "Space.com".
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šviesa iš atokiausių kvazarų iki Žemės keliauja milijardus metų. Kitaip tariant, astronomai mato kvazarus tokius, kokie jie buvo pačioje visatos vaikystėje. J0100+2802 susidarė tada, kai visatai buvo suėję 6 proc. jos dabartinio amžiaus.
"Tai yra netikėtas faktas, metantis rimtą iššūkį moderniausioms juodųjų skylių susidarymo ir augimo teorijoms", - sakė tyrimo autorius Xue-Bing Wu iš Pekino universiteto (Kinija).
Akreciniai diskai riboja juodųjų skylių augimo tempą. Visų pirma, kai diską sudarančios dujos ir dulkės priartėja prie juodosios skylės, medžiagos "spūstis" sulėtina visų į juodąją bedugnę krintančių medžiagų greitį. Antra, tose spūstyse medžiagos molekulės susiduria, įkaista ir išspinduliuoja įvairiausio ilgio bangas, kurios stumia dujas ir dulkes toliau nuo juodosios skylės. Vis dėlto kokiu būdu susidarė šie supermasyvūs kosminiai objektai, X.-B. Wu teigimu, mokslininkai juos tenkinančios teorijos kol kas dar neturi.
"Šis kvazaras yra šviesiausias iš visų mums žinomų ankstyvoje visatoje – jis tarytum švyturys, kuris taps mums naudingu kosminių tyrinėjimų įrankiu", - pridūrė tyrimo autorius. Išsamiau tyrimo rezultatai pristatomi vasario 26 d. žurnalo "Nature" numeryje.
"Tai yra netikėtas faktas, metantis rimtą iššūkį moderniausioms juodųjų skylių susidarymo ir augimo teorijoms", - sakė tyrimo autorius Xue-Bing Wu iš Pekino universiteto (Kinija).
Akreciniai diskai riboja juodųjų skylių augimo tempą. Visų pirma, kai diską sudarančios dujos ir dulkės priartėja prie juodosios skylės, medžiagos "spūstis" sulėtina visų į juodąją bedugnę krintančių medžiagų greitį. Antra, tose spūstyse medžiagos molekulės susiduria, įkaista ir išspinduliuoja įvairiausio ilgio bangas, kurios stumia dujas ir dulkes toliau nuo juodosios skylės. Vis dėlto kokiu būdu susidarė šie supermasyvūs kosminiai objektai, X.-B. Wu teigimu, mokslininkai juos tenkinančios teorijos kol kas dar neturi.
"Šis kvazaras yra šviesiausias iš visų mums žinomų ankstyvoje visatoje – jis tarytum švyturys, kuris taps mums naudingu kosminių tyrinėjimų įrankiu", - pridūrė tyrimo autorius. Išsamiau tyrimo rezultatai pristatomi vasario 26 d. žurnalo "Nature" numeryje.
(41)
(1)
(40)