Radinys Afrikoje kaip reikiant „pasendino“ visą žmoniją  (1)

Etiopijos dykumoje atkasta nesuirusi žandikaulio fosilija su 5 sveikais dantimis. Šiam radiniui yra apie 2,8 mln. metų.

Trečiadienį mokslininkai pranešė, kad žandikaulio liekana žmonių gentį pasendino maždaug puse milijono metų, nes ši fosilija – pati seniausia iki šiol rasta Homo (žmonių) genties kūno dalis. Manoma, kad ji priklauso dar nežinomos rūšies Homo genties atstovui. Mūsų rūšis, Homo sapiens, atsirado prieš maždaug 200 000 metų. Prieš ją Žemėje gyvavo ištisa virtinė tos pačios genties rūšių. Iki šiol seniausia žinoma žmonių genties atstovo fosilija buvo 2,3-2,4 mln. metų senumo, ji priskiriama Homo habilis rūšiai. „Nors tai tikriausiai yra nauja rūšis, laukiame daugiau informacijos prieš pareikšdami neabejotinas išvadas ir tai rūšiai suteikdami pavadinimą“, – sakė Nevados universiteto (JAV) antropologas Brianas Villmoare'as. Jam vadovaujant atlikto tyrimo išvadas publikavo recenzuojamas žurnalas „Science“. Žandikaulio fosilija 2013 metais buvo surasta Etiopijos šiaurės rytiniame Afaro regione, maždaug 64 kilometrų atstumu nuo vietos, kur 1974 metais archeologai surado vieno iš žinomiausių žmogaus protėvių – Liusės – palaikus. Liusės rūšis - Australopithecus afarensis – buvo tiesioginis Homo genties pirmtakas.

Naujosios fosilijos – apatinio žandikaulio kairės pusės – anatomija leidžia manyti, kad ji yra labai gimininga vėlyvesnei Homo sapiens rūšiai: dantų forma ir žandikaulio proporcijos yra labiau panašios į ankstyvųjų Homo rūšies žmonių, nei į labiau žmogbeždžiones primenančių australopitekų. Tačiau nuožulnus smakras vis dar išlaiko panašumą į Liusės.

„Fosilijos amžius yra 2,8 mln. metų – evoliuciniu požiūriu tai yra labai arti 3 mln. metų – toks yra pačių vėlyviausių Liusės rūšies fosilijų datavimas“, - sakė B. Villmoare'as.

Homo gentis išsiskyrė tuo, kad jiems smarkiai išaugo smegenys (ypač – per pastaruosius 2 mln. metų), jie pradėjo naudotis įrankiais ir maitintis mėsa.

Aplinka, kurioje gyveno individas, kuriam priklauso šio žandikaulio fosilija, tikriausiai gyveno aplinkoje, kur medžiai buvo reti, daugiau jų buvo tik prie vandens – panašiai, kaip šiandieninėse Serengečio lygumose Tanzanijoje, kur daug žolėdžių gyvūnų, begemotų ir krokodilų, – sakė Pensilvanijos valstybinio universiteto (JAV) geologė Erin DiMaggio.

„Jeigu Homo maitinosi mėsa, tai galėjo valgyti bet kokius gyvūnus, bet apie tai kol kas nedaug ką žinome. Tai buvo pavojinga vieta. Kardadantės katės, hienos ir kiti stambieji plėšrūnai galėjo medžioti Homo“, - pridūrė Arizonos valstybinio universiteto (JAV) antropologas Kaye Reedas.

Aut. teisės: delfi.lt

(76)
(12)
(64)

Komentarai (1)