„Diena po rytojaus“ (lyg ir) tampa tikrove (Video)  (6)

Populiariajame 2004 metų filme The Day After Tomorrow, staigus klimato pasikeitimas panardina pasaulį į chaosą. Pagal pirmadienį paskelbtą ataskaitą, filmo siužeto pagrindas – spartaus Arkties tirpsmo sukeltas dramatiškas globalios klimato sistemos pokytis – dar žingsniu priartėjo prie realybės.

Ypač nerimą kelia Grenlandijos ledo skyde vykstantys pokyčiai: gigantiški gėlo vandens kiekiai iš tirpstančių Grenlandijos ledynų pradėjo lėtinti vandenyno srovių cirkuliaciją.

Pirmadienio tyrimas, publikuotas Nature Climate Change žurnale yra tiek pat bauginantis, kaip ir svarbus. Jo autorių sąraše yra vieni didžiausių vardų klimatologijoje: Jasonas Boxas, glaciologas iš Danijos ir Grenlandijos geologinių tyrimų,kurio “Dark Snow“ projektas matuoja Grenlandijos ledo tirpsmo spartą; ir Michaelas Mannas, Penn State Universiteto meteorologas, kurio žymusis 1999 m. „ritmušos“ grafikas parodė stiprų žmogaus veiklos išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių (ŠES) dujų įtaką 1000 metų temperatūros duomenų iš ledo kernų ir medžių rievių kontekste. Manno grafikas buvo toks galingas, kad tapo žaibolaidžiu klimato kaitos neigimui.

Gėlas vanduo yra lengvesnis už sūrų. Tad Grenlandijos tirpsmo vandenims patekus į vandenyną, jis priešinasi natūraliam grimzdimui šiauriniame Golfo srovės krašte ir lėtina giliąją Atlanto srovę – tai savo ruožtu atsiliepia visai planetai.

Tyrime, naudojantis ledo kernų, medžių rievių, koralų ir nuosėdų duomenimis, kuriama nauja istorinės Atlanto srovės cirkuliacijos stiprumo rekonstrukcija, remiantis temperatūros pokyčiais. Komanda išsiaiškino, kad dabartiniai vandenyno cirkuliacijos pokyčiai yra „beprecedenčiai“ bent jau nuo 900 m.e.m., – maždaug tiek patikimai siekia duomenys. Pagal šį darbą, tikimybė, kad toks cirkuliacijos susilpnėjimas kilo dėl natūralaus kintamumo (be žmogaus sukeltos klimato kaitos įtakos), mažesnė, nei 0,5%.

Jų nustatytas efektas yra „stipresnis, nei numato geriausi dabartiniai klimato modeliai,“ pastebėjo Mannas, tikriausiai dėl augančios Grenlandijos ledynų tirpsmo įtakos.

Bet nesitikėkite naujo ledynmečio, kaip kine. Praktiškai kiekvieno Žemės paviršiaus kvadratinis centimetro šilimas vyko dešimtmečius – pirmasis šio tūkstantmečio dešimtmetis buvo vienas iš šilčiausių per daugiau, nei 11 000 metų, o antrasis žada būti dar karštesnis. Globalus atšilimas tebėra dominuojanti tendencija ir užgoš didžiąją vandenynų cirkuliacijos sulėtėjimo įtakos dalį. Bet nedidelei šiaurės Atlanto daliai netoli Grenlandijos pietų į šią tendenciją nusispjaut. Būtent čia naujasis darbas ir koncentruoja dėmesį. Nedideliame okeano plote praėjusią žiemą buvo trys iš eilės šalčiausi užregistruoti mėnesiai.

Tyrimą aprašančiame tinklaraščio įraše, pagrindinis autorius Stefanas Rahmstorfas iš Potsdamo universiteto Vokietijoje sako, kad praėjusią žiemą pasireiškęs Š. Atlanto atvėsimas „rodo, kad cirkuliacijos lėtėjimas pažengė dar toliau, nei užfiksavome savo darbe.“ Rahmstorfo ankstesniame darbe dėmesys buvo sutelktas į klimato įtaką okeano cirkuliacijai, ypač – termohalinei* cirkuliacijai, pagrindinei Žemės vandenynų „konvejerio juostai“, kurią suka geografiniai temperatūrų ir druskingumo skirtumai. Būtent šį mechanizmą The Day After Tomorrow nurodė kaip globalios klimato sistemos kritinį tašką. (Beje, Rahmstorfas yra The Day After Tomorrow fanas.) Kadangi gėlas, šiltas vanduo nėra toks tankus, kaip šaltas ir sūrus, tokie mokslininkai, kaip Rahmstorfas, ilgai įtikinėjo, kad šylant klimatui ir tirpstant Arkties ledams, termohalinė cirkuliacija gali sulėtėti.

Pirmadienio tyrimas parodė, kad šis procesas jau prasidėjo. Pranešime spaudai Rahmstorfas sakė, „aptikome stiprius įrodymus, kad pasaulinis konvejeris pastarąjį šimtmetį išties silpnėjo, ypač, nuo 1970.“

Laiškuose Slate, Boxas ir Mannas sutarė, kad pirmadienio publikacija buvo viena iš svarbiausių jų karjerose. „Tai dar vienas pavyzdys, kur stebėjimai rodo, jog klimato modelių prognozės, kalbant apie tam tikrų klimato aspektų kaitos spartą, gali būti pernelyg konservatyvios,“ pažymėjo Mannas.

Ankstesni tyrimai, atlikti Boxo ir kitų, rodė, kad Grenlandijos ledynų tirpsmas spartėja, bet mokslininkų bendruomenė nesutarė, kaip greitai šie pokyčiai veikia vandenynų cirkuliaciją. „Dabar regime Grenlandijos ledynų tirpimo poveikį, neskaitant akivaizdaus indėlio į jūros lygio kilimą," sakė Boxas.

Kol dar neplanuojate žygio į pietus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad filmo apokaliptinis globalaus atšilimo sukeltas apledėjimas buvo smarkiai perdėtas. Realybėje spartūs klimato sistemų pokyčiai trunka metus ar dešimtmečius, o ne dienas. Ilgalaikis atšalimas tikriausiai apsiribotų minėtu Š. Atlanto plotu, toli nuo sausumos. Bet netgi toks, atrodytų, lėtas pokytis, nors ir ne toks bauginantis, kaip didžiajame ekrane, turi potencialiai didelę įtaką lėtai prisitaikantiems miestams ir ekosistemoms.

„Jei Atlanto apykaita ir toliau lėtės, poveikis gali būti esminis,“ pabrėžia Rahmstorfas. „Cirkuliacijos sutrikdymas veikiausiai turės neigiamą poveikį okeano ekosistemai, taigi, ir žvejybai, bei daugelio su ja susijusių žmonių gyvenimo būdui pakrantėse. Lėtėjimas taipogi prisideda prie regioninio jūros lygio kilimo, veikiančio tokius miestus, kaip Niujorkas ir Bostonas.“ Kitas nesenas tyrimas aptiko Rytinės pakrantės jūros lygio pakilimą 10 cm vos per vienus metus, maždaug 2009 m. Jis siejamas su Atlanto srovės sulėtėjimu ir vandens kaupimusi.

Jei Grenlandijos tirpsmas ir toliau spartės, yra nedidelė tikimybė, kad sustos visa termohalinė cirkuliacija, nors dar keletą dešimtmečių toks įvykis menkai tikėtinas. Tačiau implikacijos būtų milžiniškos: papildomas jūros lygio Rytų pakrantėje pakilimas 76 cm, stipresnes žiemos audras, ir Atlanto jūrinės mitybos grandinės nutrūkimą. Iki Pirmadienio tyrimo, apklausti ekspertai nurodė visiško kolapso per ateinantį šimtmetį scenarijaus riziką ~10 %. Nauji rezultatai tikimybę tikriausiai padidino.

Tyrimas pasirodė, kai JAV šiaurrytinė dalis, ypač Bostonas, baigia vieną iš šalčiausių ir snieguočiausių žiemų istorijoje – tačiau savo laiške Mannas sakė, kad „nėra aišku“, ar koks nors ryšys yra tarp jo naujojo tyrimo implikacijų ir šaltų orų.


Eric Holthaus
www.slate.com


* Thermo – karštis, haline – druska.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(30)
(7)
(23)

Komentarai (6)