Virtuali kelionė į ateitį: nuostabūs Žemės peizažai, kai Saulė pavirs raudonąja milžine (Foto)  (0)

Kas būtų, jei Žemė suktųsi ne apie Saulę, o apie kitas žvaigždes, pavyzdžiui, Gliese 581 ar Aldebaraną? Gyvybė tikriausiai nė nebūtų atsiradusi dėl pernelyg aukštos ar žemos temperatūros. O ir dangus atrodytų visai kitaip.

Pažvelgę dieną į dangų, Visada išvysime Saulę. Ji gali šviesti ryškiai, ar slėptis už debesų, tačiau įsivaizduoti pasaulį be šios žvaigždės neįmanoma. Tačiau būtent tai pabandė padaryti Vox žurnalas. Jie paskelbė fotografijas dangaus, kaip jis atrodytų, jei mūsų planeta suktųsi apie kokią nors kitą žvaigždę.

Saulė yra G tipo žvaigždė. Tai vidutinė žvaigždžių kategorija: jos nešviečia pernelyg ryškiai, tačiau ir nėra blankios, o jų paviršiaus temperatūra nėra pernelyg aukšta. Visatoje yra ir visai kitokių žvaigždžių: ryškesnių ir blankesnių, didesnių ir visai mažyčių.

Neseniai Martinas Vargikas, grafikos dizaineris iš Slovakijos, parodė, kaip atrodytų dangus, jei mūsų planeta suktųsi apie vieną iš tokių žvaigždžių.

Barnardo žvaigždė
Gyvatnešio žvaigždynas

Barnardo žvaigždė – mažytė blanki žvaigždelė, už šešių šviesmečių nuo Žemės. Ji gerokai mažesnė už Saulę – jos masė tėra 17 % mūsų žvaigždės masės.

Tiesa, gyventi planetoje, besisukančioje apie Barnardo žvaigždę, vargu ar įmanoma, nes ji negalėtų pakankamai sušildyti planetos ir temperatūra būtų per žema.

Gliese 581
Svarstyklių žvaigždynas

O tai Gliese 581 – dar viena raudonoji nykštukė, kurios masė maždaug trečdalis Saulės. Tai viena iš artimiausių Saulės sistemos kaimynių šimtinės.

Banginio τ
Banginio žvaigždynas

Banginio τ daug kuo panaši į Saulę. Ji kiek mažesnė, tačiau šviečia taip pat ryškiai. Tai irgi viena iš artimiausių mums žvaigždžių.

Mokslininkai mano, kad apie Banginio τ sukasi nedidelės planetos. Be to, gali būti, kad kai kuriose iš jų egzistuoja skystas vanduo, o tai reiškia, jos tinkamos gyvybei. Tačiau kol kas tai tik dar neįrodyta hipotezė.

Kepler-35
Gulbės žvaigždynas

Kepler-35 – dviguba žvaigždė. Be to, viena iš jų (А) panaši į Saulę, tačiau antroji už mūsų žvaigždę gerokai mažesnė. Apie žvaigždę skrieja mažiausiai viena planeta, tačiau vargu ar ji gyvenama – tai dujinis milžinas.

Kentauro α А
Kentauro žvaigždynas

Kentauro α А labai panaši į Saulę. Be to, ji vos už 4,37 š.m. nuo Žemės, tai artimiausia po Saulės žvaigždė. Ji yra trečia pagal ryškumą naktinio dangaus žvaigždė.

Kentauro α žvaigždžių sistemoje yra trys žvaigždės: dvi stambios (А ir В) ir viena nykštukė (С). Kol kas šioje sistemoje įrodytas vos vienos planetos egzistavimas. Tačiau mokslininkai stengiasi rasti kitas planetas, kurios gali suktis apie kitą žvaigždę ar apie visą žvaigždžių sistemą.

Įdomu, kad dangus, jei Žemė suktųsi apie Kentauro α A, mažai skirtųsi nuo to, ką matome dabar.

Prokionas
Mažojo Šuns žvaigždynas

Prokionas – viena iš ryškiausių naktinio dangaus žvaigždžių (7 vieta pagal ryškumą). Ji šviečia 7,5 karto ryškiau už Saulę. Be to, ji daug didesnė už mūsų žvaigždę ir toliau auga.

Sirijus
Didžiojo Šuns žvaigždynas

Sirijus – ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė. Sirijus šviečia 22 kartus ryškiau už Saulę ir yra dvigubai didesnis.

Poluksas
Dvynių žvaigždynas

Poluksas – oranžinis milžinas, šviečiantis 31 kartą ryškiau už Saulę. Apie Poluksą sukasi planeta.

Arktūras
Jaučiaganio žvaigždynas

Arktūras – dar vienas raudonasis milžinas, 110 kartų ryškesnis už Saulę. Be to, šios žvaigždės šviesumas nuolat kinta.

Arktūras – sena žvaigždė, kažkada atrodžiusi taip, kaip Saulė, bet pabaigė visas savo vandenilio atsargas. Dėl to jos paviršius išsiplėtė ir žvaigždė tapo raudonąja milžine.

Aldebaranas
Tauro žvaigždynas

Tai Aldebaranas – dar didesnė, ryškesnė žvaigždė, irgi baigusi visą savo vandenilį. Dabar ji daugiausia degina helį. Aldebaranas šviečia 150 kartų ryškiau už Saulę.

Jei atsidurtume taip arti Aldebarano, neabejotinai žūtume.



bg.ru

Aut. teisės: Input.lt
Input.lt

(67)
(2)
(65)

Komentarai (0)