Tikroji tiesa apie maistą: ką reiškia produktų žymėjimas „be jokių E“?  (9)

Tarp daugelio baimių (fobijų) yra ir chemofobija – chemijos ir cheminių medžiagų baimė. Paieškoję galite rasti ne vieno „jokių cheminių medžiagų neturinčio“ produkto reklamą. Įdomu, kaip atrodytų daiktas, kuriame nėra jokių cheminių medžiagų? Jame negalėtų būti vandens, oro, medienos, metalų, plastikų, riebalų, baltymų, angliavandenių...

Sąrašas būtų labai ilgas. Paprasčiau būtų pasakyti, kad reklamuojamas produktas yra tuščia vieta, vakuumas. Visa, kas yra aplink mus, sudaryta iš cheminių medžiagų. Vienos jų yra natūralios, aptinkamos gamtoje, kitos – sukurtos dirbtiniu būdu.

Europos maisto saugos tarnyba patvirtino sąrašą medžiagų, kurias galima naudoti maisto ir kosmetikos produktuose. Šio sąrašo medžiagos žymimos raide E ir skaičiumi, pvz., E270. Raidė E rodo, kad tai Europos sąjungos standartas, o skaičius yra tiesiog medžiagos eilės numeris leidžiamų priedų sąraše. Viena iš chemofobijos apraiškų – produktų, kurių etiketėse nurodyti E-priedai, besąlygiškas vengimas. Todėl atsirado prierašai „be jokių E“.

Nuo neatmenamų laikų žmonės raugino kopūstus, agurkus, pieną, gamino sūrius, kepė raugintą duoną. Rūgstant susidaro pieno rūgštis, kuri žymima kodu E270. Tad ekologiškas rūgpienis ar rauginti kopūstai visada turi priedą E270.

Agurkus galime ne tik rauginti, bet ir marinuoti. Tam naudojame kitą rūgštį – actą, t.y. konservantą E260. Spanguolės išsiskiria tuo, kad ilgai negenda. Spanguoliauti geriausia ankstyvą pavasarį. Šios uogos puikiausiai išsilaiko per visą žiemą. Taip yra todėl, kad gamta į jas įdėjo konservanto E210, kurį chemikai vadina benzenkarboksirūgštimi. Lapinės ir ankštinės daržovės turi priedą E101, arba kitaip – vitaminą B2. O kepdami pyragus dedame geriamosios sodos – priedo E500.

Tad etiketėje esanti raidė E nėra kenksmingumo ženklas. Ilgus amžius žmonės gyveno labai natūraliai, ekologiškai. Deja, trumpai. Iki pat XVIII amžiaus vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė svyravo tarp 25-30 metų. Tik pradėjus dideliais kiekiais gaminti dezinfekuojančias, konservuojančias, gydymui skirtas medžiagas, gyvenimo trukmė ėmė ilgėti ir dabar priartėjo prie 70 metų, o išsivysčiusiose šalyse perkopė 80 metų.

Ar galėtumėte vieną parą gyventi be išmaniojo telefono, kompiuterio, interneto, grotuvo? Apie 80 proc. jaunų žmonių į šį klausimą atsako neigiamai. Per pastaruosius du dešimtmečius informacinės technologijos labai pakeitė mūsų gyvenimą.

Informacinių technologijų produktai gali veikti tik turėdami medžiaginį pagrindą. Išmaniajame telefone yra apie 70 cheminių elementų. Tai daugiau negu pusė Periodinės lentelės. Ir tie elementai turi būti ne šiaip sau sumesti. Daugelis išmaniojo telefono komponentų pagaminti iš ypatingai grynų medžiagų, iš tikslios sandaros kristalų, specialiomis savybėmis pasižyminčių polimerinių junginių. Informacinių technologijų veikimą užtikrinančios medžiagos gaminamos naudojantis naujausiomis cheminėmis technologijomis.

Ko turėtų atsisakyti žmogus, jei nuspręstų nebesinaudoti tuo, kas sukurta naudojant chemijos žinias? Praktiškai visko. Tektų grįžti į urvinio žmogaus gyvenimą.

Daugiau sužinosite dr. Rimanto Raudonio paskaitoje „Kaip chemija keičia gyvenimo kokybę?“, kuri Mokslo festivalyje įvyks rugsėjo 18 d. 13 val., VU MKIC A103 konferencijų I salėje (Saulėtekio al. 5).

Aut. teisės: delfi.lt

(26)
(8)
(18)

Komentarai (9)