Piktasis Jupiteris: panašu, jog jis ne tik nesaugo Žemės planetos, bet ir „vaišina“ kometomis ir asteroidais  (0)

Dažnai teigiama, kad Jupiteris apsaugojo Žemę ir kitas vidines Saulės sistemos planetas nuo asteroidų ir kometų smūgių.


Jupiterio gravitacija veikė tarsi skydas, pritraukdavo pavojingus kūnus ar bent išstumdavo juos tolyn; dėl to Žemėje gyvybė galėjo vystytis santykinai menkai daužoma kosminių smūgių. Visgi nauji tyrimai verčia abejoti tokiu aiškinimu.

Skaitmeniniu modeliu buvo patikrinta daugybės dalelių, atitinkančių kometas ir asteroidus, evoliucija, jas veikiant Saulės sistemos planetų gravitacijai. Paaiškėjo, kad Jupiteris ne tik neapsaugo Žemės nuo smūgių, bet netgi juos paskatina.

Pašalinus Jupiterį iš modelio, smūgių į Žemę ir kitas vidines planetas reikšmingai sumažėjo. Be to, nuo iš toli atkeliaujančių pavojingų kūnų vidinės planetos visai sėkmingai „ginasi“ vien savo gravitacija.

Iš kitos pusės, Jupiteris turi kitą svarbų poveikį – jis prilėtina kometų judėjimą vidinėje Saulės sistemos dalyje, taip padidindamas tikimybę, kad planetos tas kometas suvalgys. Kadangi manoma, jog būtent kometos į Žemę atnešė vandenį, tai Jupiteris greičiausiai turėjo teigiamos įtakos gyvybės Žemėje atsiradimui, tik ta įtaka buvo ne tokia, apie kokią paprastai kalbama. Tyrimo rezultatai publikuojami Astrobiology.

To piktojo Jupiterio link artėjantis zondas Junona (Juno) praeitą savaitę truputį pakoregavo trajektoriją. Korekcija nedidelė – greitis pakito vos 1,1 km/val., bet per 82 milijonus kilometrų, likusių iki Jupiterio, susidarys nemažas pokytis. Dar viena kurso korekcija planuojama gegužės pabaigoje.

2022-aisiais metais į Jupiterio palydovą Europą turėtų iškeliauti dedikuotas NASA orbitinis zondas. Neseniai nuspręsta, kad prie šios misijos turėtų būti pridėtas ir palydove nusileisiantis zondas. Bet ar pavyks juos abu sujungti į vieną? Apie tai praeitą savaitę diskutavo NASA Tolimųjų planetų misijų grupė.

Pagrindinė problema – masė; įskaitant kurą, nusileisiantis zondas svers apie 8 tonas, daugiau nei dabar planuojama 5 tonų orbitinio zondo masė. Viena svarstyta alternatyva – padalinti misiją į dvi dalis ir zondus paleisti atskirai vieną nuo kito. Tada pirmasis, orbitinis, zondas tikrai galėtų iškeliauti 2022-aisiais, o su antruoju turbūt būtų laukiama dar metus ar keletą.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt
(27)
(2)
(25)

Komentarai (0)