Mokslininkai apstulbę: atrasti mikrobai, kurie neturėtų egzistuoti  ()

Remiantis šiandieninėmis mokslinėmis žiniomis, sudėtingos (eukariotų) ląstelės negali išgyventi be mitochondrijų – mažyčių organelių, kurios kontroliuoja ląstelės augimą, energijos paskirstymą ir kvėpavimą, tačiau naujas atradimas gali apversti mikrobiologiją aukštyn kojomis.

Apie jas galima galvoti kaip apie mažas energiją konvertuojančias baterijas, kurios leidžia ląstelėms atlikti jų darbą, tačiau kartu atlieka ir kitas svarbias funkcijas.

Dabar Kanadoje ir Čekijoje dirbantys mokslininkai padarė neįtikėtiną atradimą – aptiko eukariotų ląstelę be mitochondrijų. Tai yra beprecedentis atradimas, kuris greičiausiai pakeis mūsų suvokimą apie tam tikrų ląstelių egzistavimą ir augimą, rašo sciencealert.com.

„Mitochondrijos buvo suvokiamos kaip būtini ekuratiotų ląstelių komponentai ir vienas iš jų požymių“, – sakė tyrimo vadovė Anna Karnkowska iš Britų Kolumbijos universiteto.

Mokslininkai šiuos keistus mikroorganizmus atrado šinšilose. Atlikus jų žarnyno mikrobų genomo sekoskaitą trūko įrodymų apie mitochondrinių baltymų gamybą. „Teoriškai tai turėjo nužudyti ląstelę“, – aiškino A.Karnkowska.

Mokslininkė mano, kad ląstelė naudojo kitokią techniką geležies – sieros junginių surinkimui – vienai iš pagrindinių mitochondrijos funkcijų, kuri padeda gaminti tam tikrus baltymus. Tyrėjai kelia hipotezę, kad mikrobai pasiskolina tam tikrus bakterijų genus, kurie padeda atlikti tam tikras funkcijas.

Šio šinšilų žarnyno mikroorganizmo protėviai turėjo mažas mitohondrijas. A.Karnowska ir jos komanda mano, kad organelės buvo prarastos visai neseniai evoliucinės istorijos eigoje.

Kiek anksčiau kita mokslininkų grupė tokį pat pareiškimą buvo padariusi apie žmogaus žarnyno parazitą Giardia – iš pradžių manyta, kad jame nėra mitochondrijos, tačiau vėlesnių tyrimų metu aptiktos mitochondirjos liekanos.

Tačiau nauji tyrimai atlikti išsamiau ir tyrėjai tiki, kad jų aptikti monoserkomonoidai išties atlieka funkcijas be mitochondirijų. Manoma, kad dėl deguonies trūkumo šinšilų žarnyne monoserkomonoidai išsivystė be įprastinio ląstelės energijos reguliatoriaus.

„Šie organizmai sugebėjo prisitaikyti gyventi tokiu būdu, kad galėtų prarasti organeles. Kiekviename vadovėlyje bus parašyta, kad mitochondrija yra esminis eukariotų bruožas. Tai neįtikėtinai. Tai rodo, kad gyvybė randa kūrybiškų būdų egzistuoti“, – sakė tyrime nedalyvavęs biochemikas Markas Van Der Giezenas iš Exeterio universiteto Didžiojoje Britanijoje.

Dabar mokslininkai sieks rasti kitų eukariotų, kuriose nebūtų mitochondrijų. Tyrimo aprašas publikuotas „Current Biology“.

Aut. teisės: 15min.lt

(19)
(0)
(19)

Komentarai ()