Šiurpi statistika: nieko neskauda, bet kepenys beveik prarastos  (1)

Alternatyva kepenų biopsijai gali būti magneto rezonanso spektroskopija, kuri taikoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse kaip vienas tiksliausių metodų. Kita alternatyva gali būti ir vadinamųjų magnetinio rezonanso pirštų antspaudų tyrimas. Toks metodas yra net tikslesnis už biopsiją.

Profesorius A.Tamošiūnas taip vaizdžiai nupasakojo šį tyrimą: „Vietoj to, kad pacientui dainuotume vieną melodiją ir registruotume aidu grįžtanti signalą, padedantį įvertinti audinio savybes, vieni gali traukti liaudies dainą „Du gaideliai“, kiti – „Nemylėjau tavęs“, o treti – „Trys milijonai“. Magnetiniame lauke esantis paciento kūnas atsilieps į šiuos virpesius. Kiekvieno audinio atsakas į tokį bangų mišinį yra labai specifiškas ir suteikia daug informacijos“.

Pasirodo, įmanoma sukurti taip pat tokią „dainą“, kad atsilieptų navikinės ląstelės ar suriebėjusios kepenų ląsteles. Šio metodo laukia didelė ateitis, bet yra ir tam tikrų sunkumų, pavyzdžiui, pacientas turi daug laiko praleisti magnetinio rezonanso aparate, kartais net valandą. Kai kuriems žmonėms tokia procedūra nėra maloni dėl uždarų patalų baimės.

„Nežadu, kad magnetinio rezonanso pirštų atspaudų tyrimas bus pigus, bet tai – didelė naujovė. Kita vertus, ne visos šiuolaikinės technologijos pasiteisina – juk nebūtina apie tas kepenis skraidyti lėktuvais, nes juodai baltas vaizdas, gaunamas ultragarsu, taip pat gali daug atskleisti“, – pastebėjo A.Tamošiūnas.

Pavyzdžiui, kaip akustinė modifikacija histograma anksčiau buvo technologiškai neįmanoma, o dabar tapo prieinama. Tyrimo raiška ir kokybė – vis geresnė Vidaus ligų gydytojas echoskopuotojas Vaidotas Silickas priminė konferencijoje, kaip sudėtinga aptikti kepenų riebėjimą pirmosiomis stadijomis. Tokias kepenis turi iki 30 proc. Lietuvos gyventojų. Nutukę žmonės serga šia liga kur kas dažniau – net apie 70 proc. jų turi kepenų steatozę. Alkoholio vartojimas, diabetas, hepatitas C ir B, įvairių vaistų vartojimas, netgi badavimas ar lieknėjimas gali paskatinti kauptis riebalams kepenyse.

„Tais atvejais, kai kepenų steatozė pažengusi, ultragarso tyrimas savo kokybe ir raiška gali atitikti magnetinio rezonanso tyrimą, kuris šiuo metu vertinamas kaip auksinis standartas. Kita vertus, ultragarsu tiriant ankstyvąsias kepenų suriebėjimo stadijas dažnai nebūna vieningos nuomonės“, – priminė gydytojas V.Silickas.

Prisiminti ir svarbūs įvykiai prieš 15 metų

Atsitiktinumas ar sutapimas, kad šiemet surengta ultragarsinės diagnostikos konferencija taip pat gegužės mėnesį? Prieš 15 metų, 2001 -ųjų gegužės 18 dieną, taikant ultragarso kontrolę Lietuvoje buvo atlikta pirmoji kepenų naviko termoabliacija – vėžio naikinimas karščiu.

Prie šios operacijos daug prisidėjo Lietuvos ultragarso asociacijos prezidentas, Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas Albertas Ulys. Pastaruoju metu naikinti vėžį karščiu, šalčiu, radiodažnuminėmis bangomis tapo įprasta. Tokios operacijos sėkmingai atliekamos susiformavus navikams kepenyse, inkstuose, plaučiuose. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai navikas būna iki 3 centimetrų skersmens.

„Krioabliacija, termoabliacija, mikrobangų abliacija. Įvaldžius šiuos metodus, kyla daug klausimų. Kokiam metodui bus skirta ateityje pirmenybė?, – iškėlė svarbų klausimą konferencijoje gydytojas A.Ulys.

Apie kepenų navikų šalinimą, taikant ultragarso ir kompiuterinės tomografijos kontrolę, skaitęs pranešimą gydytojas Aurimas Mačionis neabejojo, kad vertinant įvairių gydymo būdų efektyvumą būtina multidisciplininė specialistų komanda. Ji gali įvertinti, koks gydymas tinkamiausias pacientui.

„Šiuo metu Lietuvoje turime daug galimybių padėti pacientams, mums didelis džiaugsmas, kad galime pasiūlyti įvairių alternatyvų“, – sakė A.Mačionis.

Didžioji chirurginė operacija (kepenų rezekcija) dar nėra morališkai pasenęs metodas. Tačiau kepenų rezekcija yra traumuojanti operacija, kartais taip atsitinka, kad išoperuoti ligoniai neišgyvena. Gydytojas A.Mačionis prisipažino, kad jo praktikoje nebuvo tokių atvejų, kad pacientas būtų miręs dėl komplikacijų, išsivysčiusių po kepenų naviko abliacijos. Tačiau nė vienas pacientas nėra apsaugotas nuo komplikacijų, kitas klausimas, kaip gydytojams pavyksta jas suvaldyti.

„Pūliavimų, kraujavimų – visko būna. Kai ištraukiame iš kepenų anteną, nematome, ar vyksta kraujavimas, ar – ne. Sunaikinus kepenyse židinį, kitą dieną visada atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas. Tai padeda laiku aptikti kraujavimą“, – tikino A.Mačiūnas.

Kai kam tenka būti ir ledlaužiu

Specialistų diskusijos apie ultragarso tyrimų privalumas ir trūkumus truko net dvi dienas. Daugelį temų šioms diskusijoms pasiūlė Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė Edita Kaubrienė.

Ieškodama patyrusių lektorių ji tikino, kad kasmetinis Lietuvos ultragarso asociacijos suvažiavimas – tai dar vienas šalies medicinos istorijos puslapis. Dėkodama už kvietimą dalyvauti konferencijoje Lietuvos radiologų asociacijos prezidentė Jūratė Dementavičienė pastebėjo, kad dalyvių gausa rodo tai, kad ultragarso tyrimai – aktuali tema įvairių sričių medikams.

„Noriu padėkoti Lietuvos ultragarso asociacijos vadovams, kurie kaip ledlaužiai padeda šalyje skintis kelią naujovėms, taikomoms visame pasaulyje“, – sakė J.Dementavičienė.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

1 | 2

(9)
(1)
(8)

Komentarai (1)