Keista būklė, nuo kurios kenčia kas dešimtas lietuvis  ()

Yra terminas fantominis skausmas, kuris apibūdina būklę, kai žmogus patiria ryškų skausmą nesamoje kūno dalyje, pavyzdžiui, apmutuotoje galūnėje. Tokią kančią patiria net 80 proc. amputantų. Tačiau labai panašius nepaaiškinamus simptomus gali sukelti ir lėtinis skausmas, kuris, pasirodo, kankina kas dešimtą lietuvį.

Kauno klinikų Neurologijos skyriaus vadovas prof. Antanas Vaitkus papasakojo, kas tai – lėtinis skausmas, kaip jis „sugadina“ smegenis ir ko tokiu atveju tenka griebtis gydytojams.

Psichologinė ir fizinė kančia

Senovės graikai skausmą laikė sveikatos sarginiu šunimi, kuris perspėja apie artėjantį pavojų ir verčia ieškoti pagalbos. Tačiau šis skausmas – kitoks.

„Lėtinis skausmas – bet kurios kūno vietos skausmas, trunkantis daugiau nei 2-3 mėnesius. Nebūna nė dienos be skausmo, tad žmogui nuolat tenka vartoti vaistus. Skausmas – nemalonus, tačiau kiek subjektyvus potyris, kurį gydytojai vertina balais. Lėtinis skausmas gali kankinti tiek nugaros srityje, galvoje, mausti sąnarius ir pan.

Yra nustatyta, kad lėtinis skausmas negali būti gydomas įprastiniais vaistais, kuriuos skiriame, pavyzdžiui, ūmaus skausmo gydymui. Jei skausmas tęsiasi daugiau nei 3 mėnesius, dažniausiai naudojami medikamentai nebėra atraminės priemonės. Juolab, kad ilgai trunkąs skausmas sukelia ir psichologinę kančią. Todėl tokiam pacientui greta pagrindinių vaistų dar tenka skirti ir antidepresantus. Taip kyla pavojus sukelti paciento priklausomybę naujiems vaistams“, - aiškino A. Vaitkus.

Jei pacientas kreipiasi į gydytoją, skųsdamasis ilgai užsitęsusiu skausmu, gydytojas pirmiausia ištiria ir randa skausmo priežastį. Jei, pavyzdžiui, nustatomas sąnario sužalojimas, stuburo išvarža, uždegimas ar pan., parenkamas vienoks gydymas. Tačiau problema yra ta, kad lėtinis skausmas sukelia persitvarkymus smegenyse, nėra taip lengva jį suvaldyti. Tik nuo specialisto suvokimo, jo patyrimo priklauso, ar pacientui teks kasdien saujomis ryti tabletes, ar lėtinis skausmas bus išgydytas.

„Galvos srityje dažniausiai jaučiamas įtampos skausmą, migreną. Jei žmogus šia liga serga daug metų ir nuolat vartoja vaistus, galima įtarti ir lėtinio skausmo diagnozę. Chirurginės priemonės čia nepadės. Padarę tyrimus matome skausmo šaltinį, priežastį, bet pasitaiko, kad ši priežastis neatsakinga už jaučiamus skausmus. Pavyzdžiui, skausmo priežastis jau būna išnykusi, tačiau skausmas nedingęs.

Dėl anksčiau jausto intensyvaus, blogai gydyto skausmo smegenyse susiformuoja pastovus signalas, įgimto skausmo pojūtis tam tikroje kūno vietoje. Yra žmonių, kurie vaikystėje patyrė stiprų, nemalonų skausmą. Vėliau organizmas šį skausmo modelį panaudoja perspėdamas, kad kažkas yra negerai – pavyzdžiui, sumažėjus cukraus kiekiui, pakitus kraujo klampukui, sumažėjus geležiai.

Įsivaizduokite, kad smegenys turi trafaretinius skausmo pavyzdžius ir vieną modelį ima taikyti keliems scenarijams. Dėl to žmonėms, kuriems amputuotos galūnės, vis dar jaučia jų skausmą, nors tai fiziškai nebeįmanoma“, - skausmo vingrybes aiškino pašnekovas.

Ilgalaikis skausmas sukelia fiziologinių parametrų pakitimus. Kinta kraujospūdis, širdies ritmas, hormonų koncentracija ir kiti parametrai. Tačiau tokią būklę gydant įprastiniais vaistais yra tik žengimas gilyn į priklausomybę nuo skausmo.

„Jei skausmo priežastis jau panaikinta, turiu galvoti, kaip slopinti skausmo intensyvumą. Jei pastarasis siekia 5 ir daugiau balų, jis smegenyse palaiko skausmo atmintį. Todėl aš, kaip gydytojas, turiu ištrinti skausmo atmintį, slopindamas ją medikamentais, antidepresantais, priešepileptiniais vaistais ir pan. Tai yra tarsi smegenų performatavimas, perrašymas. Tam reikia laiko ir tinkamai parinktų vaistų, psichologinės pagalbos“, - vardijo Neurologijos skyriaus vadovas.

Užburtas ratas

Skausmas literatūroje apibrėžiamas kaip nemalonus jutiminis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinių ar nervų sistemos pažeidimu. Tačiau tik geras gydytojas supranta, kad skausmas – tai ne tik tiesioginis nervo pažeidimas, bet ir psichologinis smegenų pokytis.

„Smegenų žievėje yra mūsų jutimų žemėlapis. Už tam tikrą lokaciją atsakinga smegenų vieta yra nuolat stimuliuojama ir tas įaudrinimas net plinta plačiau, paveikia aplinkines nervų ląsteles, kurios niekaip nesusijusios su tikrąja priežastimi. Todėl neretai negydant skausmo intensyvumas, trukmė pradėti ilgėti, bepriežastinis skausmas plinta į galvą, kaklą, stuburą.

Skausmas it ugnies laužas plečiasi, apima vis daugiau vietų. O mes, gydytojai, padarę tyrimus, matome konkrečią patologiją, pavyzdžiui, slankstelio, disko pasikeitimą ir niekaip nepaaiškinamą skausmą kitose lokacijose – ligonis skundžiasi dėl dalykų, kurie nesutampa su mūsų tyrimais.

Tada prasideda užburtas ratas. Pacientas beldžiasi į skausmo klinikų duris, vartoja narkotinius analgetikus. Visame pasaulyje laikomasi tradicijos, kad žmogus negali kentėti, tad skiriami bet kokie vaistai pagal schemą: jei vieni nepadėjo, skiriami stipresni ir taip be galo“, - aiškino profesorius.

Gydytojas pabrėžė, kad šis vaistų skyrimo modelis pateisinamas, pavyzdžiui, gydant onkologinius ligonius, kuriems nedaug likę, kuriems būtina paskutinį laikotarpį palengvinti kiek įmanoma. Prasta emocinė būklė taip pat gali padidinti skausmą.

Nerimas, stresas, depresija, pyktis ir nuovargis veikia skausmą įvairiais sudėtingais būdais ir gali sumažinti natūralių, kūno gaminamų, nuskausminamųjų išskyrimą. Tokia emocinė būklė gali netgi padidinti medžiagų, stiprinančių skausmo pojūtį, išskyrimą ir taip sukurti pavojingą skausmo ciklą.

Yra įrodymų, jog stiprus skausmas gali slopinti imuninę sistemą ir taip pažeisti net paprasčiausius kūno gynybos mechanizmus.

Lėtinio skausmo simptomai

- Silpnas arba stiprus skausmas, kuris neišnyksta

- Skausmas, kuris gali būti apibūdinamas kaip deginantis, perštintis, bukas, geliantis

- Jaučiamas diskomfortas, įsitempimas, vietos jautrumas ar kietumas.

Skausmą gali lydėti ir kiti simptomai, tokie kaip:

- Nuovargis

- Nemiga

- Kasdieninio aktyvumo sumažėjimas ir padidėjęs poreikis poilsiui

- Susilpnėjęs imunitetas

- Emocinės būklės pakitimai: bejėgiškumas, baimė, depresija, dirglumas, nerimas, stresas

- Negalia.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Giedrė Armalytė

(12)
(2)
(10)

Komentarai ()