Lenkijoje aptikta dar daugiau „vampyrų“ kapų  ()

Archeologai, kasinėdami viduramžių kapines Kaldus miestelyje, Lenkijoje, neseniai atrado šimtus kapų, rašo forbes.com. Panašu, kad 14 jų galima laikyti vampyrų kapais.

Kai kuriems šiuose kapuose palaidotiems žmonėms buvo nukirstos galvos, dalis jų palaidoti veidu į žemę, dar kiti – paspausti po sunkiais akmenimis. Panašių radinių Lenkijoje buvo rasta ir anksčiau.

Viena pagrindinių teorijų apie senuosius „vampyrų“ kapus yra ta, kad taip palaidoti žmonės tikriausiai turėjo sveikatos sutrikimų arba buvo neįgalūs, taip priversdami aplinkinius laikyti juos „kitokiais“. Dėl šios priežasties jie ir laidojami būdavo visai kitaip nei sveikieji. Mokslininkų komanda pasiryžo iš kaulų nustatyti 14 vadinamųjų „vampyrų“ ligas.

Archeologų tyrinėjamos kapinės buvo naudojamos nuo 10 a. pabaigos. Viduramžiais šis regionas tapo viena iš kelių Lenkijos regionų sostinių, tačiau kryžiuočiai šį miestą sudegino iki pamatų 13 a.

Kapinėse rasta apie 1 tūkst. kapų, kuriuos kasinėjo didelė archeologų komanda, vadovaujama Mikalojaus Koperniko universiteto archeologo Wojciecho Chudziako.

„Vampyrų“ kapai domina archeologus ir visuomenę dėl savo keisto pobūdžio. Laidojimo praktikose, skirtose gydyti vampyrams, įtraukiami ir ritualai, kuriais bandoma užkirsti kelią mirusiojo ligų plitimui: ant mirusiųjų kaklų randami užmauti pjautuvai, kai kuriais atvejais nukertamos galvos, ant kūno padedami sunkūs akmenys.

Kai kurie mokslininkai tokius kapus vadina „vampyrų“ kapais, kuriuose palaidoti įtartini žmonės. Kiti įsitikinę, kad kapuose atsispindi „anti-vampyrinės“ laidojimo praktikos, kurios liudija apie bandymus išgydyti mirusiuosius.

Dabartiniai mokslininkai nustatė tris pagrindines priežastis, leidusias viduramžių žmonėms manyti, kad artimieji galėjo būti vampyrais. Visų pirma, taip galėjo nutikti dėl plačiai paplitusių ligų, tokių kaip tuberkuliozė: žmonės išbaldavo ir pradėdavo kraujuoti. Antra, prieš tai, kol žmonės suprato, kad ligas skleidžia bakterijos, visą kaltę jie suversdavo vampyrams, kurie esą galėjo apkrėsti jų šeimos narius netgi po mirties. Trečia, žmonės tikriausiai bijojo kitų žmonių, kurie atrodė ar elgėsi kitaip nei įprasta.

„Panašu, kad didžioji dalis išskirtinai palaidotų žmonių turėjo pakitimų, susijusių su skorbutu, osteoporoze, degeneraciniais pakitimais ir lūžiais“, – rašė mokslininkai savo tyrime.

Viename „vampyro“ kape rastų palaikų tyrimai parodė, kad žmogus sirgo skorbutu, kitų – daugine melanoma (vėžiu), ant trečių palaikų atsispindėjo degeneracinės sąnarių ligos. Tačiau net pusė visų palaikų – 238 skeletai - turėjo ligų pėdsakų ir buvo palaidoti įprastiniu būdu. Tarp jų – net ir keistus sutrikimus turėję žmonės – sirgę meningitu ar patyrę kaukolių operacijas.

Ryšių tarp ligos ir „vampyro“ laidojimo būdo mokslininkai nerado. Jie kelia prielaidą, jog tai galėjo būti ne tik sirgę, bet ir nekrikštyti, nusižudę žmonės, vaikai, gimę su dantimis, ar mirusios gimdymo metu moterys. Tačiau mokslininkai turi per mažai informacijos, kad galėtų pateikti galutines išvadas. Jie tvirtina, kad atsakyti į šį klausimą reikėtų naujo tarpdisciplininio tyrimo.

Aut. teisės: delfi.lt

(20)
(4)
(16)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai