Lietuviai krenta kaip musės: pacientų srautai tokie, kaip per gripo epidemiją  ()

Lietuvą pasiekiančios tropinių karščių bangos jau nebestebina, tačiau daugybė žmonių dar neįvertina jų pavojaus sveikatai. Orui įkaitus iki +30 ºC gydytojai turi darbo kaip per gripo epidemiją, rašo savaitraštis „Lietuvos sveikata“.

Specialistai įspėja, kad karštis veikia iš lėto, todėl grėsmė sveikatai dažnai išryškėja per vėlai. Labai įkaitus kūnui gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs organai. Jei oro temperatūra pasiekia +30ºC, ją sąlygiškai dar galima kentėti, tačiau didesnė nei +34ºC – laikoma ekstremalia, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC – pavojinga.

Atplūdus karščio bangoms gydytojams tenka dirbti atsiraitojus rankoves. Štai Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai atkreipė dėmesį, kad tokiu metu Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pacientų srautas net patrigubėja – reikia suktis lyg per gripo epidemiją.

Pasak skyriaus terapeutės Vitalijos Miliuvienės, daugiausiai kenčia vyresnio amžiaus žmonės – ištinka dehidratacija, svaigsta galva, blogėja kraujotaka, gali ištikti infarktas ar insultas. Daugėja ir širdies veiklos sutrikimų, kai dėl karščių pradeda skaudėti širdies plote. Dažniausiai taip nutinka, kai žmogus karštyje vartoja alkoholio. Karščiui bei saulei taip pat yra jautrūs kūdikiai bei vaikai iki 4 metų amžiaus, turintys antsvorio, žalingų įpročių, sergantys lėtinėmis ligomis žmonės.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Intensyviosios terapijos skyriaus gydytojo anesteziologo-reanimatologo, laikinai einančio vedėjo pareigas, Andriaus Bubliausko pastebėjimu, dažniausias sveikatos sutrikimas karštyje – hipertermija, kai žmogaus temperatūra pakyla per 37,5 ºC.

Neretai pasireiškia ir dehidratacija – intensyvus kūno skysčių praradimas. Žmogui pradeda trūkti elektrolitų, jo organizme prasideda pokyčiai.

Labiausiai jautrios karščiui yra kepenys, kardiovaskulinė ir neurologinė sistemos.

Perkaitus saulėje gali apimti silpnumas, pasireikšti lengvas sąmonės netekimas. Gali pradėti mirgėti akyse, pykinti, vemti ar prasidėti viduriavimas. Laiku nesuteikus pagalbos ir išsivysčius sunkiai hipertermijai gali prasidėti traukuliai, ištikti koma.

Jeigu žmogui trinka sąmonė, dažnėja pulsas ir kinta kraujospūdis, kyla temperatūra, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Karščio metu per dieną siūloma išgerti mažiausiai du litrus vandens. Negerkite labai šaltų skysčių. Venkite sunkiai virškinamo maisto, valgykite daugiau vaisių ir daržovių, papildykite druskų bei mineralų atsargas. Renkitės šviesiai ir lengvai, užsidėkite galvos apdangalą. Perkaitimo rizika labai išauga dirbant fizinį darbą saulės atokaitoje, kai oro drėgnumas viršija 70 proc.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(17)
(3)
(14)

Komentarai ()