Visuomenei Kairo muziejuje greitai bus pristatyti prieš kelerius metus atrasti 4,5 tūkst. metų senumo papirusai, kurie, anot archeologų, yra seniausi kada nors atrasti užrašai šiame regione.

Ne ką mažiau už atradimą džiugina ir dokumentų turinys, kuriame nupasakotas to meto darbuotojų, stačiusių Didžiąją Gizos piramidę, gyvenimas. Naujasis radinys sužlugdė sąmokslo teorijų kūrėjų pasakas apie tai, kaip Egipto piramides pastatė į Žemę atskridę ateiviai.

Dokumentai rasti 2013-aisiais olose netoli Wadi al-Jarf – senovės uosto Raudonojoje jūroje Egipto tyrinėtojų Pierre Talleto ir Sayedo Mahfouzo. Iki šiol niekas negalėjo pasižiūrėti į papirusą, tačiau greitai šeši iš 30 teksto puslapių nukeliaus į Kairo muziejų.

Egiptologams šie papirusai yra informacijos aukso kasykla apie tai, kaip senovės Egiptas buvo valdytas ir kaip buvo pastatyta Didžioji piramidė.

Dokumentuose rasta informacijos ne tik apie tai, koks buvo Didžiąją piramidę stačiusių darbuotojų užmokestis, bet ir pirmosios jų sąskaitos.

„Vienas iš papirusų priklausė vyresniam tarnautojui vardu Marras, kuris prisidėjo prie piramidės statybų. Dokumente kalbama apie tris jo darbo mėnesius ir suteikiama informacija apie pareigas, įskaitant akmenų gabenimą per Nilo upę ir jos kanalus“, – sakė ministerijos pareigūnas Husseinas Abdel-Bassiras.

Pastaruoju metu nestinga įdomių archeologų atradimų apie Egipto piramides. Pavyzdžiui, šį birželį archeologai atrado, kad piramidės pakrypo dėl ankstyvoje statybos stadijoje padarytos klaidos.

Komentarai (5)