Trumpa istorija apie dopingą: pavadinimą sugalvojo Kaffir gentis, o ką su juo daryti žinojo net ir gladiatoriai ()
Vykstant 2016 Rio olimpinėms žaidynėms, aistras pasaulyje kaitina ne tik sportininkų pasiekimai, kovos dėl medalių įkarštis, bet, deja, ir dopingo skandalai. Daugumai žinoma, jog dopingas sporte yra draudžiamas preparatas, tačiau ar visi sugebėtumėte pasakyti kodėl? Kaip ši medžiaga veikia sportininko organizmą? Jeigu, visgi, į šį klausimą atsakyti nesugebate, tęsiame toliau..
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žodžio „Dopingas“ kilmė siejama su Afrikoje gyvenusia Kaffir gentimi. Svaiginančiam gėrimui, kuris apeigų metu sukeldavo haliucinacijas, gentis suteikė „dop“ pavadinimą. Vėliau šį pavadinimą išpopuliarino Nyderlandų kolonistai. Galiausiai terminas „dopingas“ buvo pradėtas naudoti sporto pasaulyje. Pirmą kartą šis terminas oficialiai paminėtas anglų kalbos žodyne 1889 metais.
Sportininkai dopingą naudoja tam, kad laikinai sustiprintų fizinę ir psichinę organizmo veiklą. Klinikinėje medicinoje kai kurie preparatai vartojami dažnai, tačiau sporte jie yra draudžiami. Į draudžiamų preparatų sąrašą įeina šios dopingo klasės: stimuliantai, narkotikai, anaboliniai steroidai, beta blokatoriai, diuretikai, baltyminiai hormonai bei jų analogai.
Dirbtinai stimuliuodami organizmą, šie preparatai verčią jį išnaudoti neįprastai daug energijos. Natūralu, jog vartojant dopingą, sporte pasiekiami aukštesni rezultatai, tačiau žala organizmui būna dar didesnė. Dėl nenatūraliai didelio energijos išskyrimo, organizmas greitai persitempia, gali sutrikti gyvybinės funkcijos. Apie sąžiningą varžymąsi tarp sportininkų, kalbėti turbūt visai neverta.
Dopingo vartojimo istorija išties įspūdinga. Dopingas imtas vartoti jau ankstyvame sporto susikūrimo laikotarpyje. Manoma, jog stimuliantai buvo naudojami dar senovėje vežimų lenktynėse, gladiatoriai naudodavo stimuliuojančias medžiagas, kad būtų ištvermingesni gladiatorių kautynėse.
Žinoma, jos kardinaliai skiriasi nuo dabartinių vaistinių preparatų. Įvairūs stimuliuojantys, haliucinogeniniai grybai per olimpines žaidynes buvo vartojami ir Antikos laikų Graikijoje. Mūsų laikais dopingo vartojimas tapo populiarus dviračių sporte, beisbole, plaukimo rungtyse, sunkiojoje ir lengvojoje atletikoje, ir dar daugelyje kitų sporto šakų.
Ne visais laikais dopingas buvo draudžiamas. Didžiausias lūžis įvyko 1896 metais, kai dėl dopingo vartojimo varžybų metu mirė anglų dviratininkas A. Linton. Deja, ir Lietuvos sportininkai ne visada linkę paisyti taisyklių. Per pastaruosius metus dėl dopingo vartojimo įkliuvo žymūs šalies sportininkai: Romas Ubartas, Živilė Balčiūnaitė, Raimondas Rumšas, Ramūnas Vyšniauskas, Dainius Šalenga, Edita Daniūtė ir dar daugelis kitų.
Na, bet yra kaip yra. Lieka tikėtis, jog ateityje dopingo skandalų iškis vis mažiau, o sportininkai orientuosis ne tik į gerus rezultatus, bet ir sveikatą.
