Lietuvoje itin populiarus užsiėmimas gali baigtis staigia mirtimi: pirmieji pojūčiai, rodantys kad „užsigriebėte“ per daug  (1)

Prieš savaitę, sekmadienį, sostinės gatvėmis bėgo kelialikatūkstantinė žmonių minia. Karštis, nuovargis bei menkas kai kurių bėgikų pasirengimas baigėsi tuo, kad 30-iai bėgikų prireikė medikų pagalbos, o keli dieną užbaigė ne prie finišo linijos, o kardiologiniame ligoninės skyriuje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktoriaus pavaduotoja gydytoja kardiologė Vanda Pumputienė paaiškino, kaip sporto mėgėjams atskirti įprastą fizinį nuovargį nuo pirmųjų širdies ligų simptomų.

„Kiekvienas žmogus jaučia savo fizines ribas. Labai daug priklauso nuo žmogaus organizmo, jo ligotumo, fizinio pasirengimo. Pas kai kuriuos ta riba labai žema – vos pasportavęs žmogus ima dusti, pakyla kraujospūdis, širdis nenumaldomai plaka, tad tenka sustoti. Jei žmogus treniruotas ir bėga ne pirmą kartą, net su prastesniais sveikatos rodikliais jis nubėgs ilgesnį atstumą per trumpesnį laiką“, - pasakojo V. Pumputienė.

Sekmadienį netoli finišo sostinės senamiestyje sukniubo vienas pusmaratonio bėgimo dalyvių – jam prasidėjo epilepsijos priepuolis. Sąmonę praradusį 51-erių vyrą pirmieji puolė gaivinti žiūrovai. D. Pumputienės teigimu, tai – dar ne prasčiausias scenarijus.

„Gerai, kad pagalba buvo greta, o jei taip nutiktų vienam miške? Žmonių bėda ta, kad jie apskritai per mažai juda, nėra treniruoti, o tada nusprendžia bėgti ilgas distancijas per karštį. Galima labai daug pasiekti pirmiausiai daugiau lipant laiptais, vaikščiojant, tik tada bėgti.

Blogiausias scenarijus – klinikinė mirtis dėl skilvelių virpėjimo, dėl hipoksijos (reiškinys, kai organams ir audiniams stinga deguonies arba audiniai nesugeba panaudoti juose esančio deguonies). Tam, kad širdis aprūpintų gyvybiškai svarbius organus, ji turi „išvaryti“ atitinkamą kiekį kraujo, prisotinto deguonimi bei maisto medžiagomis. Jei prasideda tachikardija, krūvis didelis, širdis plaka labai dažnai, tai manote, ji plaka efektyviai? Ne. Deguonies ima trūkti net pačiame širdies raumenyje ir gali išsivystyti skilvelių virpėjimas, klinikinė mirtis“, - perspėjo kardiologė.

Daugelis tų, kuriems savaitgalį prireikė medikų pagalbos – sąlyginai jauni žmonės (iki 50 metų), kurie iš pirmo žvilgsnio – atletiški, tad nė nepasakytum, kad turi sveikatos bėdų.

„Kai ima trūkti oro, dažniausiai skausmai prasideda už krūtinkaulio. Skausmai nebūtinai bus stiprūs, jie gali persiduoti ir į kairę ranką, kairę mentį. Atsiradęs skausmas sustojus nuslūgsta, tačiau tai jau vis vien yra signalas sustoti“, - patarė V. Pumputienė.

Skaudėti gali ir žandikaulį, nugarą.

Skausmą pacientai paprastai apibūdina kaip gniaužiantį, veržiantį, spaudžiantį ar deginantį. Moterims dažniau nei vyrams be krūtinės skausmų pasireiškia ir kitų simptomų: tokių kaip dusulys, pykinimas, vėmimas, nuovargis, virškinimo sutrikimas, prakaitavimas.

Jei žmogui yra ūminis koronarinis sindromas, tai prasidėjęs skausmas nepaliaujamai trunka 15-30 minučių priepuolio metu. Jei pakeitus kūno padėtį, kvėpavimą skausmas praeina, tai veikiausiai jis ne minėto sindromo simptomas. Daug pavojingesnis yra duslus, bukas skausmas, o ne aštrus it peilio dūris.

Situacija daug pavojingesnė, jei toks bėgikas serga cukriniu diabetu, rūko, serga arterine hipertenzija.

Miokardo infarkto simptomai yra šie: pykinimas, prakaitavimas, spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje, skausmas už krūtinkaulio, dusulys, vėmimas, sąmonės netekimas. Tiesa, šią būklę dažniausiai sukelia trombas, užkimšęs vainikinę širdies arteriją.

Kol koronarinis spindis nėra uždarytas iki 70 proc., žmogus nejaučia jokių klinikinių simptomų, jam atrodo, kad jis labai sveikas. Gavus didesnį fizinį krūvį visos bėdos ir išryškėja.

„Jei už krūtinkaulio atsirado skausmas, tarsi kaklaraiščio formos, padidėjo prakaitavimas, o žmogus išblyško – gali įvykti klinikinė mirtis. Su tokiais dalykais juokauti negalima! Tai yra pats rimčiausias koronarinis skausmas. Jei skausmo nelydi kiti simptomai, o sustojus jis praėjo – tokiu atveju veikiausiai pavojus nėra didelis, bet pasitikrinti sveikatą vis vien būtų gera mintis“, - patarė pašnekovė.

V. Pumputienė pabrėžė, kad karšti orai situaciją dar labiau blogina.

„Žmogus netenka daug skysčių, sutirštėja jo kraujas. Jeigu žmogus turi koronoranių bėdų, tai tirštas kraujas pratekės dar sunkiau, pablogėja kraujotaka. Be to, bėgant organizmas netenka ne tik vandens, tačiau ir daugybės kitų elementų, sutrinka elektrolitų balansas“, - vardijo specialistė.

Direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui prasitarė nerekomenduojanti bėgimo.

„Svarbiausia – judėti, bet bėgimo nerekomenduoju. Daug geriau – spartus ėjimas, itin naudingas šiaurietiškas ėjimas, kai dirba pečių lankas ir visi krūtinės raumenys, pagerėja visos gyvybinės funkcijos“, - reziumavo ji.

Požymiai, išduodantys, kad „užsigriebėte“ per daug

Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros docentas Vytenis Kalibatas paaiškino, kodėl „nugalėti“ maratoną gali būti prasta mintis.

„Nepaisant tikrai plačiai žiniasklaidoje teikiamos informacijos apie fizinį krūvį, jo teigiamas ir neigiamas pasekmes, vis gi dar turime labai nemažai žmonių, kurie neturėdami reikiamo pasirengimo ir beveik nieko nežinodami apie savo sveikatos būklę, apkrauna savo organizmą labai dideliu fiziniu krūviu. Vienas iš tokių – maratonas. Pakankamai dažnai tenka išgirsti, kad įveikę visą distanciją žmonės džiaugiasi įrodę sau (ir kitiems), kad jie „tai padarė“. Taip, moralinis pasitenkinimas visada yra gerai, tik ar tikrai žinome, kokį išbandymą organizmui mes suteikiame?


Nenuostabu, nors ir nedžiugina, kad įvykęs maratonas eilinį kartą parodė, kad žmonės linkę pervertinti savo jėgas, ir kažką įrodinėti rizikos savo sveikatai sąskaita“, - sakė V. Kalibatas.

Specialistas paaiškino, ką per didelis fizinis krūvis gali padaryti mūsų širdžiai.

„Iš tikrųjų, daugelis iš mūsų yra susidūrę su šono skausmais, raumenų skausmais ar oro trūkumu fizinio krūvio metu. Yra kelios priežastys šiems simptomams atsirasti – tai vidaus organų spazmai, netaisyklingas kvėpavimas, netaisyklingas judėjimas ar tiesiog be tinkamo „apšilimo“ pradėtas intensyvus fizinis krūvis. Šie nemalonūs simptomai dažniausiai pranyksta, sumažinus ar visiškai sustabdžius fizinį krūvį – bėgant sulėtinus tempą, pereinant į ėjimą ar sustojus, masažuojant skausmingas vietas, pradėjus ritmingiau, giliau ir tolygiau kvėpuoti.

Praėjus šiems simptomams, vėl galima pradėti bėgti. Jau ir šių simptomų atsiradimas reiškia, kad organizmas buvo nepasiruošęs tokiam fiziniam krūviui. Tačiau net ir neatsiradus šiems simptomams, pasirinktas per didelis fizinis krūvis gali sukelti rimtus širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimus. Dažniausiai pasitaikančios problemos – širdies ritmo sutrikimai ir neadekvatus arterinio kraujo spaudimo pakilimas, kurie gali baigtis net mirtimi.

Blogiausiai yra tai, kad žmogus dar gali nespėti pajusti jokių nemalonių simptomų, bet dėl per didelio fizinio krūvio staiga įvyksta širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimai. Literatūros duomenimis, būtent dėl netinkamai pasirinkto fizinio krūvio miršta nuo 1 iš 16 000 vyresnio amžiaus iki 1 iš 200 000 jaunesnio amžiaus neprofesionalių bėgikų kiekvienais metais. Yra nustatytas ne vienas atvejis, kai fizinis krūvis pasibaigia mirtimi dėl „paslėptos“ problemos, apie kurią žmogus net nežinojo, arba ignoravo simptomus, kurie pasireikšdavo net ir neatliekant fizinio krūvio. Dažniausiai nustatomos šios priežastys – tai hipertrofinė kardiomiopatija ir vainikinių širdies kraujagyslių anomalijos“, - informavo specialistas.

Jo teigimu, reikia žinoti, kad organizmas, o ypač širdies-kraujagyslių, sistema staigaus vienkartinio labai didelio fizinio krūvio gali netoleruoti.

„Kiekvieno individo organizmas yra unikalus – kiekvienas iš mūsų priklausomai nuo gausybės klininių ir fiziologinių faktorių skirtingai reaguojame į fizinį krūvį. Medicinos mokslo duomenimis įrodyta, kad tinkamai parinktas fizinis krūvis ne tik mažina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis, tam tarpe ir širdies-kraujagyslių ligomis, bet ir gali jas gydyti. Tačiau netinkamai pasirinkus fizinį krūvį – rezultatas gali būti visiškai priešingas. Todėl, siekiant išvengti rizikos sveikatai fizinio krūvio metu, tikslinga individualiai nusistatyti optimalias fizinio krūvio ribas pagal esamą klinikinę ir fiziologinę būklę bei toleranciją fiziniam krūviui. Tai padės atsakyti į klausimą, kokio intensyvumo ir trukmės fizinis krūvis gali sukelti riziką sveikatai, ir kokiu fiziniu krūviu žmogus galės „mėgautis“ be jokios rizikos savo sveikatai“, - reziumavo V. Kalibatas.

Giedrė Armalytė, Sveikatos naujienų redaktorė

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Giedrė Armalytė
(14)
(2)
(12)

Komentarai (1)