Pamokanti istorija apie „sutrupėjusius“ sąnarius ir gydytojo komentaras: „bėgiojimas ne visada geriausia išeitis“  (3)

Norintiems sutvirtėti bei numesti kelis nereikalingus kilogramus, bėgimas atrodo kaip išsigelbėjimas – pigu, veiksminga, be to, nereikia trenktis į kitame miesto gale esančią sporto salę ar išleisti daug pinigų baseino abonementui. Deja, tačiau bėgimas tinka ne visiems.

„Nenoriu sakyti konkretaus skaičiaus, bet svėriau virš 100 kilogramų. Kai pagaliau supratau, kad čia ne tik estetinė, bet ir sveikatos problema, nusprendžiau kažką keisti. Sporto salių vengiau, nes ten rankasi žmonės, kuriems, atrodytų, nė nereikia sportuoti – raumeningi, gražūs, spalvoti sportbačiai švysčioja į vieną, kitą pusę. Todėl nusprendžiau bėgioti“, - laišką pradeda delfi skaitytoja.

Kadangi greta 29-erių moters namų yra mokykla, ji nusprendė bėgioti šios stadione.

„Iš pradžių sparčiai ėjau, vėliau „prasilaužiau“ ir tris-keturis kartus per savaitę nubėgdavau po keletą kilometrų. Kilogramai ėmė tirpti. Giliai po riebalais pradėjo jaustis raumenys. Deja, tačiau šį sportą teko nutraukti – po pusmečio intensyvaus bėgimo „sutrupėjo“ kelio sąnarys. Atrodytų, ir gerą sportinę avalynę turėjau, ir stadiono danga nebuvo labai kieta... Dabar esu reabilitacijoje ir domiuosi, kuo reikėtų keisti bėgimą, kad šis nekenktų mano sąnariams?“, - klausė moteris.

Du būdai, veiksmingesni už bėgimą

Vilnietės istorija Kauno klinikų sporto medicinos gydytojo dr. Gedimino Tankevičiaus nenustebino. Jo teigimu, gana dažnai žmonės, turintys antsvorio, klysda manydami, kad bėgiojimas puikiai tinka pokyčių pradžiai.

„Tokiu atveju geriau rinktis pratimus baseine. Vandenyje eliminuojamas žmogaus svoris, krūvį gauna raumenys, o sąnarių taip neveikia gravitacijos jėga. Antras pasiūlymas – minti dviratį. Svoris perkeliamas ant sėdynės, pasirinkus atitinkamą pavarą, per didelio krūvio netenka ir kojoms. Geriausia minti ne „sunkia“, o „lengva“ pavara“, - patarė G. Tankevičius.

Ėjimas, pašnekovo teigimu, yra tinkama priemonė metantiems svorį, tačiau ji vis vien „agresyvesnė“, nei prieš tai paminėti du būdai.

„Kalbant apie bėgimą, labai svarbus greitis. Bėgimas lengva ristele nėra kenksmingas, tačiau net tai gali sukelti bėdų turintiems antsvorio. Ką jau kalbėti apie bandymą konkuruoti, bėgti labai greitai, siekti greičio rekordų – tokiu atveju apkrova yra daug didesnė ir pavojingesnė. Norint kremzles pritaikyti krūviui, svarbūs tokie dalykai kaip bėgimo „stažas“, jėga, kaulų tankis“, - vardijo sporto medicinos gydytojas.

Kelio sąnario paviršių dengia kremzlė – tvirta materija, kuri paverčianti paviršių lygiu ir elastingu. Kremzlės ląstelės nuolatos dauginasi ir atsinaujina, todėl sąnariai gali funkcionuoti daugelį metų. Didžiausi kelio sąnario priešai - traumos ir ligos. Pašnekovas pridūrė, kad neretai žmonių, turinčių didelį antsvorį, imunitetas yra susilpnėjęs. O tai - puiki dirva naujoms traumoms.

„Dažnas scenarijus – žmogus numetė svorį, tada padidino krūvius. Tačiau regeneracija, lieknėjant, yra suprastėjusi. Reikia suprasti, kad gyvename minusiame energiniame balanse, iš savo resursų, imunitetas būna silpnesnis. O tai didina riziką bet kokių atramos mechanizmo traumų“, - perspėjo pašnekovas.

Kad ir kaip smagu stebėti kūno pokyčius, G. Tankevičius pataria neeksperimentuoti vieniems ir retkarčiais pasikonsultuoti su specialistais.

„Jie padės tobulinti bėgimo techniką, padės išvengti mechaninių problemų. Netaisyklinga kojų padėtis, nesubalansuotai išvystyti raumenys – tik pora detalių, kurios gali kelti pavojų pačiam žmogui“, - teigė Kauno klinikų atstovas.

Vilnietės laiške paminėta sąnario trauma yra kiek per plati, todėl pašnekovas nesiryžo jos plačiai komentuoti. „Sutrupėjimas“ gali reikšti tiek kelio girnelės kremzlės sudilimą, tiek degeneracinių ataugų egzistavimą ar uždegimo pradžią. Didesnė žala galima nebent osteoporozės ar traumos atveju.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Giedrė Armalytė

(25)
(3)
(22)

Komentarai (3)