Gydytojai stebisi iškreiptu lietuvių požiūriu: turite keisti savo mitybą  (0)

Norite gyventi iki 100 metų ir natūraliai mirti nuo senatvės? Pasak medikų, tai įmanoma net ir šiame šiuolaikiniame nesveikame pasaulyje, tereikia kontroliuoti mitybą, judėjimą ir stresą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas, Vilniaus universitetinės ligoninės terminių traumų chirurgas dr. Darius Kubilius ne tik pats yra pakeitęs savo mitybą, bet ir domisi, kaip maistas veikia jo pacientų gijimo procesus. Jo iniciatyva Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje vykdomas projektas, kuriame dalyvaujantys širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai savo ligą bando suvaldyti pereidami prie augalinės kilmės maisto bei maksimaliai sumažindami suvartojamų riebalų kiekį.

Kada išnyksta infarkto ar insulto rizika

Pasak medikų, kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, svarbiausias kraujo rodiklis – cholesterolio lygis kraujyje. Rekomenduojama bendrojo cholesterolio reikšmė yra mažiau nei 5,2 mmol/l. Jei bendrojo cholestrolio kiekis – 6,5-7,8 mmol/l – tai jau rodo didelę aterosklerozės riziką.

„Kai aš pradėjau domėtis mityba, mano cholesterolis buvo beveik 6. Tačiau po kelių mėnesių jis jau buvo nukritęs iki 4, po metų – iki 3,2, dar po metų – iki 2,41. Šiuo metu turiu pacientą su dideliu nudegimu, kuriam nustatyta ir širdies ligų rizika, tačiau kai padarėme kraujo tyrimus, paaiškėjo, kad jo cholesterolis – 2,7. Taigi jam pranešėme gerą žinią, kad artimiausiu metu nuo infarkto jis tikrai nemirs, tačiau mes dar turime pakovoti, kad jis išgyventų dėl nudegimo“, - pasakojo Darius Kubilius.

Turintiems didesnį cholesterolio lygį medikas pataria išsitirti ir C reaktyvinį baltymą (CRB), kuris paprastai rodo organizme vykstantį uždegimą. Kartu padidėję šie rodikliai – žydinčios aterosklerozės išraiška. Mat aterosklerotinių plokštelių formavimasis ant kraujagyslių sienelių susijęs ir su uždegiminiais procesais.

„Kaune turime tiriamųjų grupę iš 12 pacientų. Po vieno mėnesio augalinės mitybos jų visų cholesterolio lygis sumažėjo trečdaliu. Kam buvo 9, nukrito iki 6, kam buvo 7, nukrito iki 5 ir pan. Paskutiniais tyrimais, atliktais 2013 m., svarbus ne gerojo cholesterolio kiekis, bet jo gebėjimas atlikti savo gerą darbą. Ir kai mes turime bendrą cholesterolį labai žemą, nebėra taip svarbu tikrinti, kiek yra gerojo ir kiek blogojo. Mat šiuo atveju blogo cholesterolio automatiškai darosi net daugiau negu gerojo, nes blogasis cholesterolis yra maistas, kurį mes vartojame. Tačiau nustatyta, kad kai bendro cholesterolio yra mažiau, mažas gerojo cholesterolio kiekis padaro daugiau nei jo būtų daug, bet būtų daugiau ir blogojo cholesterolio“, - aiškino D. Kubilius.

Pasak jo, pasaulio mokslininkų studija, kuri trunka daugiau kaip 60 metų, įrodė, kad norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, t. y. infarkto arba insulto, mūsų cholesterolis neturi būti didesnis kaip 3,6.

„Žmonės su tokiu cholesteroliu nemirė nuo aterosklerozės komplikacijų. Beje, tautose, kurios valgo tik augalinį maistą (Kinijos kaimo gyventojai, kai kurie Pietų Amerikos indėnai, Peru aukštikalnių gyventojai, kai kurių Japonijos salų gyventojai), vyraujantis bendras cholesterolio lygis – apie 2,5. Ir jie tikrai nemiršta nuo aterosklerozės. Jų kraujagyslės yra švarios. Dauguma jų, sulaukę 90-100 metų, miršta nuo senatvės sustojus širdžiai, o pas mus kaip ir norma, kad visi turi mirti nuo ligų, kurios prasideda nuo 50 metų ar dar anksčiau. Ir kol numirsime, turime nuolat kovoti su ta liga. Tai siaubingas gyvenimo matymas, nes su amžiumi iš tiesų žmogus turi darytis sveikesnis ir stipresnis. Tačiau gaunasi taip, kad kai žmogus pagaliau prisitaiko prie aplinkos, jis suauga, sustiprėja jo imunitetas, jis pradeda kankintis dėl lėtinių ligų“, - svarstė medikas.

Stresas organizmui būtinas

Kita vertus, vien tik pakeisti mitybą dar nepakanka, kad jaustumės gerai. Žinoma, kurį laiką žmogus jausis geriau. Tačiau normaliai savijautai dar būtinas tinkamas aplinkos stresas.

„Įdomiausia, kad pastaruoju metu labai postuluojama, kad aterosklerozės ligoms didžiausią įtaką daro stresas. Iš tiesų tai mitybos ir gyvenimo būdo nulemta liga. Mūsų organizmui būtinas fizinis krūvis, kuris veikia kaip mobilizuojantis aplinkos stresas. Tačiau kai tenka mažai judėti, daug sėdėti ir galvoti, gyventi pramoninį gyvenimą, mes neturime kitos išeities, kaip pritaikyti savo mitybą tokiam gyvenimui. Dirbdamas su traumomis, aš matau, kaip stresinėje situacijoje organizmas save mobilizuoja ir kaip efektyviai panaudoja energiją, kai jos iš tiesų reikia daug. Tuomet ir valgyti reikia daugiau. Tačiau jei žmogui gyvenime reikia nedaug energijos, ir maitintis jis turėtų atitinkamai. Riebalų ir baltymų kiekis šiuolaikiniame maiste yra per didelis“, - teigė D. Kubilius.

Pasak pašnekovo, net ir vegetarai daro didžiulę klaidą manydami, kad jiems nereikia judėti. Kadangi jų maistas didžiąja dalimi susideda iš angliavandenių, o būtent toks maistas yra iš tiesų tinkamiausias žmogui, angliavandeniai organizme taip lengvai nepereina į riebalus, todėl jie verčia kūną judėti. „Nejudra sukelia blogą savijautą, o vos tik pradedi judėti, organizmas atsigauna., nes yra deginami gauti angliavandeniai“, - aiškino gydytojas.

Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad žaliavalgiauti pradėję žmonės vartoja daug riešutų ir aliejaus, todėl aterosklerozės atžvilgiu jų būklė kartais gali net pablogėti, nors, atrodytų, rizika kaip tik turėtų išnykti.

„Aš žmones skatinu atsisakyti papildomų riebalų, visa kita, pavyzdžiui, druska, dar kažkas, nėra taip svarbu. Mityba be riebalų ir be gyvūninės kilmės baltymų garantuoja gyvenimą bent iki 90 metų, tačiau toliau jau žmogaus reikalas ją tobulinti taip, kad šis gyvenimas būtų kuo spalvingesnis ir pilnesnis.

Per 80 proc. vidutinio amžiaus lietuvių cholesterolio kiekis yra padidėjęs

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė taip pat sutinka, kad didžiausia Lietuvos žmonių bėda – per didelis cholesterolio lygis. Mūsų šalies mirčių struktūroje širdies ir kraujotakos ligos stabiliai sudaro per 50 proc., o mirtingumas nuo šių ligų Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei du kartus. Didžiajai daliai vyrų ir daugiau nei pusei moterų širdies ir kraujagyslių liga iškart pasireiškė arba infarktu, arba mirtimi. Liga žmones pakirto be jokių perspėjimo ženklų, nors pagrindinę priežastį – aterosklerozę – galima buvo įveikti. Medikai išskiria tris pagrindinius rizikos veiksnius – padidėjusį cholesterolį, rūkymą ir padidėjusį kraujospūdį. Pasak kardiologės prof. Ž Petrulionienės, per 80 proc. (arba 8 iš 10) vidutinio amžiaus lietuvių cholesterolio kiekis yra padidėjęs.

„Per didelis cholesterolio kiekis yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios puola darbingo amžiaus žmones. Cholesterolio kiekio reguliavimas – vienas iš svarbiausių prevencijos tikslų“, - atkreipė dėmesį Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.

„Tie gyventojai, kurių šeimose yra pasitaikę ankstyvų mirčių nuo infarkto ar insulto arba ankstyvų ligos atvejų, turėtų ypač atkreipti dėmesį. Vyrai, perkopę 40 metų, ir moterys, vyresnės negu 50 metų, cholesterolio tyrimą turėtų darytis reguliariai, nes nuo tokio amžiaus smarkiai didėja koronarinės širdies ligos ir kitų širdies bei kraujotakos sistemos ligų rizika“, - teigė Ž. Petrulionienė.

Prof. Ž. Petrulionienė pabrėžė, kad šalyse, kuriose mityba yra labai riebi ir vyrauja gyvulinės kilmės riebalai, aterosklerozės progresavimas daug greitesnis. „Lietuvoje valgome per daug gyvulinės kilmės riebalų. Ypač sunkiais genetiškai paveldimais atvejais pacientų kraują tenka net valyti nuo cholesterolio“, - pasakojo kardiologė.

Širdies ir kraujagyslių sveikatai išsaugoti svarbu laikytis kelių mitybos principų: mažinti bendrą riebalų kiekį, ypač gyvulinių riebalų (jie turi sudaryti ne daugiau 10 proc. visų gaunamų riebalų), tuo pačiu didinant būtinųjų polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių. Šių rūgščių yra augalinės kilmės riebaluose, žuvyje, sėklose, daržovėse. Be to, svarbu valgyti daugiau vaisių ir daržovių, daugiau judėti. Subalansavus mitybą ir daugiau judant, mažėja blogojo cholesterolio ir daugėja gerojo, mažėja krešulių susidarymo kraujagyslėse galimybė ir pan.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė

(7)
(0)
(7)

Komentarai (0)