Įminta ypač reto žalio debesies paslaptis ()
Žalia spalva Visatoje aptinkama nedažnai – dėl savo šilumos spinduliuojantys kūnai tokie nebūna, o pavienės spektro linijos retai būna pakankamai stiprios
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet tolimų objektų stipri vienspalvė ultravioletinė spinduliuotė, kol pasiekia mus, gali išsitempti iki žalios. Būtent taip įvyko didžiulio, tris kartus už Paukščių Taką didesnio, dujų debesies, vadinamo Laimano-alfa dėme-1 (Lyman-alpha Blob-1, LAB-1) atveju.
Šis debesis, kurio šviesa iki mūsų keliavo 11,5 milijardo metų, švyti vandenilio spektrine linija, vadinama Laimano alfa, kurios bangos ilgis yra trumpesnis, nei regimieji spinduliai. Tačiau daugiau nei tris kartus ištempta spinduliuotė tapo žalia.
Apie debesies egzistavimą žinoma nuo 2000-ųjų metų, tačiau tik dabar pavyko išsiaiškinti, kaip ta spinduliuotė atsiranda. ALMA submilimetrinių bangų teleskopų masyvu padarytose nuotraukose debesyje išryškėja jauna galaktikų grupė, intensyviai formuojanti žvaigždes.
Grupę sudaro dvi stambios galaktikos ir grupė mažesnių. Jos visos turi daug dujų, iš kurių žvaigždės formuojasi šimtą kartų sparčiau, nei Paukščių Take – per metus ten atsiranda apie 150 Saulės masių naujų žvaigždžių.
Jaunų žvaigždžių spinduliuotė jonizuoja dujas visame debesyje – skaitmeniniai modeliai parodė, kad jos tam užtenka – ir debesis ima švytėti, o mus pasiekusi spinduliuotė tampa žalia.
