7 žmonių elgesio keistenybės, labiausiai gluminančios psichologus: ar ir jūs taip elgiatės?  ()

Čikagoje neseniai vyko psichologų suvažiavimas, kuriame buvo galima sužinoti gausybę įdomybių apie žmones ir jų elgesį. Dešimtys žinomiausių psichologų susirinko, kad pristatytų naujausius savo atradimus laimės, gerbūvio, atminties, tikslų siekimo ir kitomis aktualiomis temomis. Septyni suvažiavime dalyvavę mokslininkai atskleidė, kas žmonių elgesyje juos labiausiai stebina, rašo „The Independent“.

1. Vien tik praėjęs pro pirmai klasei skirtas vietas lėktuve, ekonomine klase skrendantis keleivis gali kaip reikalas įpykti

Prinstono universiteto profesorė Susan Fiske paminėjo tyrimą, kurie buvo atliktas 2016 metų gegužę. Tyrėjai atskleidė, kad lėktuvų keleiviai, kuriems buvo priminta apie socialinę nelygybę, dažniau tampa irzlūs ir gali sukelti incidentus ore, taip pat užgaulioti įgulos narius bei kitus keleivius.

Duomenys rodo, kad incidentai ore net jeturis kartus dažniau įvyksta lėktuvuose, kuriuose yra atskiros vietos pirmai klasei. Šie incidentai dar du kartus dažnesni orlaiviuose, kuriuose keleiviai turi sulipti iš priekinės pusės, nes tokiu atveju visi turi praeiti pro pirmai klasei skirtą kabiną. Galiausiai, niekam nepatinka, kai jiems primena, jog su kitais žmonėmis yra elgiamasi geriau, ypač tuomet, kai už skrydį pakloji nemenką pluoštą pinigų.

2. Kartais priklausomybės yra tik mūsų mintyse

Neseniai Floridos valstybinio universiteto profesorius Roy Baumeisteris atrado gan įdomų tyrimą apie priklausomybes.

2010 metais mokslininkai ištyrė, kaip smarkiai cigarečių nori rūkantys skrydžio palydovai, kurie dirba ilguosiuose ir trumpuosiuose skrydžiuose. Rezultatai parodė, kad skrydžio trukmė nedaro jokios pastebimos įtakos norui užsirūkyti.

Be to, šis noras tapo stipresnis trumpų, o ne ilgų skrydžių pabaigoje. Tai leidžia manyti, kad žmonės nori rūkyti tuomet, kai žino, kad greitai galės prisidegt cigaretę, o ne tuomet, kai jie jau kurį laiką nerūkė.

3. Jūsų motyvacija pasiekti tikslus priklauso nuo minčių, apie kurias jūs net nežinote

Niujorko universiteto ir Hamburgo universiteto profesorė Gabriele Oettingen papasakojo apie savo darbą, kuriame ji tiria procesą vadinamą „minčių kontrastu“ arba „WOOP“.

„WOOP“ yra alternatyva pozityviam mastymui.

Šio proceso metu žmogus turi galvoti apie savo tikslą, geriausias išeitis, asmenines kliūtis, kuriuos trukdo jį pasiekti bei planuoti kaip jas įveikti. G.Oettingen kartu su kolegomis pastebėjo, kad „WOOP“ įtakoja pasąmoninius procesus, kurie galiausiai daro įtaką mūsų sąmoningiems sprendimams. 2014 metais buvo atliktas vienas tyrimas remiantis šiuo procesu.

Universiteto studentai atliko „WOOP“ procesą galvoje turėdami vieną socialinį tikslą., tokį kaip rasti merginą. Tuomet tie patys studentai atliko laiko ir reakcijos testą, kuris išmatavo, kaip greitai jie susiejo realybę apibūdinančius žodžius su jų geidžiama ateitimi.

Žodžiai buvo rodomi labai greitai, kad eksperimento dalyviai nespėtų padaryti sąmoningo sprendimo. Galiausiai studentai atskleidė, kaip motyvuoti jaučiasi siekti savo tikslo. Rezultatai atskleidė, kad studentai, kuria atliko „WOOP“ procesą buvo labiau motyvuoti siekti savo tikslų, nei likusieji. Taip nutiko todėl, kad tie žmonės artimiau susiejo realybę su ateitimi.

4. Žmonės yra labiau linkę apgaudinėti, jei tai daro ne vieni

Čikagos universiteto Bootho verslo mokyklos profesorius teigė, kad jį tikrai stebina faktas, kad žmonės yra labiau linkę elgtis neetiškai, kai tai daro ne vieni. 2015 mokslininkai atliko tyrimą, kurio dalyviai turėjo dirbti poromis: pirmasis žaidėjas turėjo išridenti kauliuką ir pasakyti skaičių, tuomet antrasis turėjo pakartoti tą patį. Jei abu žaidėjai išridena tą patį skaičių, jie už tai gautų tam tikrą skaičių pinigų.

Kiekviena pora kauliuką rideno apie 20 kartų, o tai reiškia, kad tokius pačius skaičius jie galėjo išridenti apie tris kartus. Tačiau daugelis porų pareiškė, kad tą patį skaičių išrideno apie 16 kartų. Be to, tyrime dalyvavę žmonės drąsino vienas kitą.

Didesnė tikimybė, kad antrasis žaidėjas sumeluos, būdavo tada, kai meluodavo pirmasis, tai reiškia, jog tas žaidėjas vis sakė, kad išrideno didesnį skaičių.

5. Tabletė gali sumažinti vorų baimę

Sent Luise esančio Vašingtono universiteto docentas, kuris dirbo kartu su profesoriumo Henry L.Roediger iškėlė tyrimą, kuriame teigiama, kad propranololis gali sumažinti žmonėse baimės pojūtį. 2015 metais mokslininkai atliko tyrimą.

Kelios moterys, kurios bijo vorų, turėjo išgerti po tabletę, vienoms iš jų teko propanololis, o kitoms placebas. Prieš ir po prarijant vaistus tyrimo dalyvės turėjo paliesti tarantulą ir įvardinti, kokią stiprią baimę jaučia.

Visos moterys, kurios išgėrė propanololio palietė vorą, o kitoje grupėje tai sugebėjo padaryti tik labai nedaug tyrimo dalyvių. Net ir po trijų mėnesių, tos moterys kurios išgėrė propanololio, galėjo paliesti tarantulą.

6. Intuicijai prieštaraujantis būdas pakeisti žmonių politinius įsitikinimus

Duke universiteto profesorius Danas Ariely papasakojo apie tyrimą, kuriame buvo teigiama, kad Izraelio dešinieji buvo labiau nusiteikę pakeisti savo politinius įsitikinimus, kai išvydo kraštutinę savo politinės nuomonės versiją.

Mokslininkai grupei tyrimo dalyvių iš Izraelio rodė arba turizmo kampanijos filmuką, arba vaizdo įrašą, kuriame Izraelio ir Palestsinos konfliktas buvo pateikiamas kaip teigiamas dalykas, kuris yra Izraelio žydų identiteto pagrindas. Antrasis vaizdo įrašas baigėsi žinute: „Mums reikia konflikto, kad turėtume stipriausią pasaulyje armiją.“

Kelis mėnesius prieš 2013 metais vykusius rinkimus grupelė žiūrėjo šiuos įrašus keletą kartų. Tyrimo rezultatai rodo, kad tie dalyviai, kuriems buvo rodomas politinis įrašas, buvo labiau nusiteikę balsuoti už nuosaikesnę partiją. Net ir po metų nuo tyrimo, dalyvių, kurie matė politinius įrašus, požiūris buvo kitoks.

Ekspertai teigė, kad toks metodas nėra gąsdinantis, todėl sumažėja gynybos mechanizmų veikla, o žmonės gali permąstyti savo požiūrį. Atsiliepimai iš atlikto eksperimento rodo, kad žinutės buvo tokios ekstremalios, jog dalyviai manė, kad jos tiesiog absurdiškos.

7. Ne visada gerai klausti kitų žmonių nuomonės

Arizonos universiteto garbės profesorius bei „Influence at Work“ vadovas ir prezidentas Robertas Cialdini pabrėžė, kad maža smulkmena gali įtakoti žmonių norą jums padėti.

Dažniausiai žmonės pristatę savo vadovui projektą prašo jo nuomonės arba pastebėjimų. Tačiau tyrimo duomenimis, taip elgtis klaidinga. Darbuotojai turėtų prašyti patarimo. Pasak R.Cialdini, kai paprašote žmogaus nuomonės, jis atitolsta nuo jūsų ir jūsų darbo. Tačiau jei paprašote patarimo, jie jaučiasi tarsi jums padeda ir su jumis bendradarbiauja. Tokiu būdu jūsų vadovas staiga tampa jūsų bendrininku.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(45)
(10)
(35)

Komentarai ()