Istorija, kurią verta prisiminti: kaip senovės graikai elgdavosi su prasikaltusiais politikais  (3)

Ostrakizmas buvo politinis procesas, naudotas V amžiuje pr. Kr. Atėnuose. Žmonės, laikyti pernelyg galingais ar pavojingais, balsavimo būdu būdavo ištremiami iš miesto 10 metų. Šio proceso aukomis tapo vieni garsiausių veikėjų Atėnų istorijoje.

Tiesa, balsuojant nebūdavo jokių asmeniškumų, tik politika, todėl pragyvenę 10 metų tremtyje ir atlikę bausmę, politikai grįždavo į Atėnus ir tęsdavo savo politinę karjerą. Vis dėlto, ostrakizmas buvo puikus įprastų žmonių galios pavyzdys kovojant su atėniškosios demokratijos pažeidimais.

Sprendimas ištremti kai kuriuos žmones iš miesto būdavo priimamas kartą metuose. Pirmiausiai, sprendimas balsuoti dėl ištrėmimo būdavo pateikiamas Atėnų asamblėjai (ekklesia), kuri rinkdavosi ant Pnyxo kalno.

Susirinkusi asamblėja, kurią sudarydavo 6000 Atėnų piliečių vyrų, balsuodavo, ar tęsti procedūrą. Pritarus, būdavo organizuojamas specialus susirinkimas, žinomas kaip ostrakoforija, kuris vykdavo aštuntą pritanijos (senato susirinkimas) dieną.

Balsavimą prižiūrėdavo vykdomoji taryba, kurią sudarydavo 500 bulių bei 9 aukščiausio rango administracijos pareigūnai (archontai). Piliečiai balsuodavo prieš tam tikrą asmenį, užrašydami jo vardą ant keramikos gabaliuko (ostrakonas).

Balsavimas būdavo slaptas ir anonimiškas. Filėjai tuomet surinkdavo ostrakas ir įsitikindavo, kad niekas nebalsavo du kartus. Kad ostrakizmas įvyktų, balsuoti privalėdavo bent 6000 piliečių. Tuomet pareigūnai paskelbdavo, kuris asmuo surinko daugiausiai balsų ir šis asmuo būdavo ostrakizuojamas, t.y. ištremiamas.

Šio sprendimo nebūdavo galima skųsti. Asmuo turėdavo 10 dienų sutvarkyti visus reikalus ir po to jis privalėdavo išvykti iš Atėnų ir negrįžti mažiausiai 10 metų. Įdomu tai, kad ištremtasis neprarasdavo pilietybės, o jo turtas nebūdavo konfiskuojamas. Ištrėmimas nebuvo laikomas visuomenės atstūmimu, kadangi iš tremties grįžę asmenys ir toliau figūruodavo visuomeniniame gyvenime.

Tai rodo, kad balsuojama būdavo ne prieš konkretų asmenų, o prieš jo veiksmus bei vykdomą politiką. Tiesa, manoma, kad kartais būdavo balsuojama ir dėl tam tikrų asmeniškumų. Netoli Akropolio Atėnuose buvo rasta 190 ostrakų (keramikinių lentelių), ant kurių buvo užrašytas Temistoklio vardas, tačiau akivaizdu, jog vardą rašė vos keli asmenys, kadangi rašysena dažnai kartojosi.

Gali būti, kad Temistoklio varžovai mėgino papirkti asamblėjos narius ir atsikratyti Temistoklio. Aristotelis savo užrašuose teigia, kad ostrakizmas buvo sugalvotas 508 m. pr. Kr., tačiau pirmasis ištremtas asmuo buvo tik 487 m. pr. Kr. ir pirmuoju ištremtuoju asmeniu tapo Hipparchus, Charmuso sūnus, susijęs su tironu Hippiasu.

Manoma, kad jis rėmė persus ir buvo nusiteikęs prieš demokratišką Atėnų valdžią. Xanthippus (ištremtas 484 pr. Kr.) ir Aristidas (ištremtas 482 m. pr. Kr.) buvo galiausiai atleisti nuo šios bausmės, jiems suteikta malonė, ir 480 m. pr. Kr. jiems buvo leista grįžti kovoti prieš persų invaziją.

Tarp žymių tremtinių buvo žymus karvedys jau minėtas Temistoklis (ištremtas 471 m. pr. Kr. už tariamą kyšininkavimą), didis generolas Cinamonas (ištremtas 461 m. pr. Kr. už buvimą pernelyg draugišku Spartai) bei Tukidikas, kuriuo, kaip politiniu varžovu, 443 m. pr. Kr. atsikratė Periklis.

Paskutinis ištremtas asmuo buvo Hyperbolas (417 m. pr. Kr.). Šis procesas buvo teisėtas iki pat IV amžiaus pr. Kr., tačiau daugiau nebuvo ištremtas nei vienas asmuo. Vietoje to buvo sugalvotas kitas procesas, pavadinimu graphe paranomon.

Jo esmė – vienas asmuo formaliai apkaltindavo kitą asmenį antikonstituciniais veiksmais. Įrodžius apkaltinto asmens kaltę, jis būdavo nubaudžiamas didele bauda, o nuteisus tokį asmenį 3 kartus, jis nebegalėdavo dalyvauti politikoje.

Parengta pagal Ancient.eu.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(30)
(0)
(30)

Komentarai (3)