Neįtikėtina kiek smegenys turi paslapčių: mokslininkai atrado visiškai naują atminties rūšį  ()

Nusistovėjęs žmogaus atminties suvokimas, švelniai tariant, buvo gerokai supurtytas paaiškėjus, kad smegenys sugeba „tyliai“ saugoti informaciją bei kurti nelyginant šešėlinius prisiminimus, nepaliekančius jokių smegenų neuronų aktyvumo kitimo pėdsakų.

Iki šiol visuotinai buvo pripažįstama, jog egzistuoja du atminties tipai. Pirmasis apibūdinamas kaip darbinė atmintis. Šis atminties tipas aktyvuojamas kai apdorojame naują ir dar nepažįstama informaciją, kai sąmoningai apie ką nors intensyviai galvojame ir stengiamės tos informacijos nepamiršti. Kitaip tariant, trumpalaikėje atmintyje vyksta visas sąmoningas protinis darbas.

Verta paminėti, jog trumpalaikėje atmintyje esanti informacija gali būti greitai pamiršta, jei nėra užfiksuojama ilgalaikėje atmintyje.

Ilgalaikė atmintis yra sutelkta specifiniuose smegenų žievės regionuose, ir yra užšifruojama specialiuose nerviniuose takuose, vadinamuose engramais. Kad būtų lengviau suvokti, juos galima įsivaizduoti kaip takelius, kuriuos neuronai „išmina“ smegenyse, atlikdami vieną ir tą patį veiksmą. Šiam procesui įvykus atmintis tampa užkoduota ir yra saugoma didžiąją gyvenimo dalį.

Ilgalaikę atmintį sąlygojantys mechanizmai tampa aktyvūs tik tada, kai mums prisireikia tam tikrų konkrečių prisiminimų arba procedūrinių gebėjimų, kurių pavyzdžiu galėtų būti paprasčiausias gebėjimas rašyti.

Tačiau nauji rezultatai, publikuoti viename prestižiškiausių mokslo žurnalų „Science“ rodo, kad egzistuoja ir trečio tipo atmintis, kurią mokslininkai pavadino „pirmenybine ilgalaike atmintimi“. Pagrindinis šio atminties tipo skirtumas nuo kitų atminties rūšių yra tas, kad šiuo atveju informacija nesaugoma jokioje smegenų dalyje, tačiau kažkokiu būdu vis tiek gali būti prisimenama.

Atlikdami tyrimą, mokslininkų komanda, funkcinio magnetinio rezonanso pagalba, vertino eksperimento dalyvių smegenų veiklos pokyčius šiems stebint rodomas figūras, veidus ir klausant tariamus žodžius.

Kiekvienas šių stimulų lėmė jam būdingus smegenų veiklos pokyčių modelius.

Sekančio tyrimo etapo metu, eksperimento dalyviams buvo rodomi du objektai vienu metu, tai savo ruožtu sukėlė du būdingus smegenų veiklos pokyčių modelius. Tačiau kai jų buvo paprašyta susikoncentruoti į vieną matomą arba girdimą objektą, o kitą ignoruoti, vienas iš modelių išnyko. Kitaip tariant buvo ištrintas iš trumpalaikės atminties.

Čia ir prasideda įdomumas: nepaisant to, kad informacija buvo ištrinta iš trumpalaikės atminties, tyrimo dalyviai net ir praėjus kuriam laikui galėjo ją prisiminti. Tai įrodo, kad informacija kažkokiu būdu buvo įsiminta, nors nebuvo užfiksuotas joks neuronų suaktyvėjimas.

„Mes visą laiką manėme, kad atmintis siejama su neuronų aktyvumu. Tačiau nors ir labai keista, dabar tampa aišku, jog žmonės gali beveik tobulai ką nors prisiminti jų neuronams esant visiškai neaktyviems“ – teigė Bradley Postle, – vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų.

Nors mokslininkai dar negali pateikti detalesnių paaiškinimų, šiuo metu manoma, kad kai kurie prisiminimai saugomi „tylių mechanizmų“. Spėjama, kad informacija kurį laiką sulaikoma sinapsėse – neuronų jungtyse, pritaikytose nerviniam signalui perduoti.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(55)
(0)
(55)

Komentarai ()