Šalis kurioje neįmanoma tampa įmanoma: išskirtinio pelningumo kompanijų skolos muša rekordus  ()

Didžiausių Rusijos bendrovių „Rosneft“ ir „Gazprom“ akcijos pamažu gali pereiti iš valstybės į kitų šeimininkų rankas. Ir toli gražu ne už pačią didžiausią kainą.

Dar neseniai šios dvi kompanijos vieną po kitos prisijungdavo didesnes ar mažesnes privačias įmones. Taip energetikos sekoriuje visiškai įsitvirtino valstybinis kapitalas.

Tačiau dabar tiek „Rosneft“, tiek „Gazprom“ užsimena apie galimus nuostolius ir milžiniškas skolas. Vienintelis būdas išvengti nemalonumų – parduoti bent dalį akcijų.

Didžiulė skolų kupra

Tik laikotarpis tam – itin nepalankus. Mat Rusija toli gražu nelaikoma šalimi, kurioje šiuo metu galima investuoti be didesnės rizikos. Kai nėra daug pirkėjų, tikėtis didesnės kainos – naivu.

Bet galbūt tai naudinga tiems, kurie nori tapti šių įmonių šeimininkais? Tokią versiją iškėlė „Novaja gazeta“ apžvalgininkė Julija Latynina.

Ji nėra laužta iš piršto. Antai „Rosneft“ pelnas praėjusiais metais, palyginti su 2015-aisiais, sumenko net 49 proc. – iki 181 mlrd. rublių (dabartiniu kursu – 2,93 mlrd. eurų). Nemažai, tačiau kompanijos skolos pasiekė visų laikų rekordą – 61,74 mlrd. JAV dolerių (58,26 mlrd. eurų).

Kas tikrasis pirkėjas?

Dėl šių priežasčių 19,5 proc. bendrovės akcijų buvo perleista konsorciumui, kurį sudarė Dubajaus (Jungtiniai Arabų Emyratai) investicijų fondas, bankas „Intesa“ ir kompanija „Glencore“. Tačiau ar tikrai šie pirkėjai ir tapo penktadalio akcijų savininkais?

Mat dabar jos priklauso Singapūro bendrovei „QHG Shares“, o pastaroji – britų įmonei „QHG Investment“.

Šią įmonę kontroliuoja taip pat britų kompanija „QHG International“, kurią valdo lengvatinių mokesčių zonoje – Kaimanuose – registruota „QHG Cayman Limited“. Kas už to slypi, mažai kas žino.

Reikia lėšų dujotiekiams

„Gazprom“ reikalai – irgi ne stebuklingi: įmonės finansiniame plane numatyta, kad per artimiausius trejus metus išlaidos viršys pajamas. 

„Novaja gazeta“ skaičiavimų duomenimis, jei nafta nebepigtų, Rusijos kompanijos nuostoliai per šį laikotarpį siektų 15 mlrd. dolerių (14,15 mlrd. eurų).

Anot J.Latyninos, didžiuma nuostolių susidarys dėl tiesiamų itin brangių dujotiekių: „Sila Sibiri“ – į Kiniją, „Turkish Stream“ – į Turkiją, „North Stream 2“ – į ES. „Visame pasaulyje kompanijos tiesia dujotiekius, kad užsidirbtų pinigų. Tik „Gazprom“ tikslas, atrodo, yra tiesiog panaudoti lėšas“, – svarstė žurnalistė.

O iš kur paimti tų lėšų? Iš pardavimo sandorių. Jau pranešta, kad „Gazprom“ planuoja perleisti 49,98 proc. bendrovės „Cascade Gastransport“, kuriai Vokietijoje priklauso daugiau kaip 2,4 tūkst. kilometrų dujotiekių, akcijų. Nors jos buvo įsigytos vos prieš porą metų.

Taip pat brandinami planai parduoti ir 6,6 proc. pačios „Gazprom“ akcijų. „Novaja gazeta“ iškėlė klausimą: ar tik šis paketas neatiteks tai pačiai Kaimanų salų bendrovei, kuri jau valdo penktadalį „Rosneft“?

Prisiminė istoriją

Tokia padėtis primena paskutinį XX amžiaus dešimtmetį, kai Rusijos valstybinių įmonių vadovai jas pusvelčiui privatizavo.

Bendrovės būdavo nugyvenamos,o pinigai išplaukdavo į kitas įmones, kurias kontroliuodavo tie patys vadovai. Vėliau už šias lėšas ir būdavo perkamos nustekentos kompanijos.

Nei „Gazprom“, nei „Rosneft“ tikrai nėra nugyventos. Tačiau planuotai ar neplanuotai, jų vertė vis dėlto mažėja, o tuo kai kas sumaniai naudojasi.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(23)
(6)
(17)

Komentarai ()

Susijusios žymos: