Manevras konkurencinėse lenktynėse: nejaugi Lietuva atiduoda vieną stipriausių korizių Latvijai be jokios kovos?  ()

Kas Lietuvoje aptarinėjama jau ilgą laiką, Latvijoje po truputį virsta darbais. Reinvestuojamojo pelno lengvata Estija jau seniausiai vilioja užsienio investicijas, įskaitant ir Lietuvos verslininkus. Dabar link to pajudėjo ir Latvija. Nejaugi Lietuva konkurencinėje kovoje liks nuginkluota?

0 proc. pelno mokesčio tarifą Latvijos finansų ministerija siūlo pradėti taikyti nuo 2018 m. Taip įmonėms būtų skatinamos pelną reinvestuoti, o ne jį išsidalinti. Taip pelnas būtų įdarbinamas ir šalies ekonomikos augimo aparate. Skirstomas pelnas tuo tarpu būtų apmokestintas 25 proc. tarifu nuo išmokėtos sumos.

Nors nėra dar garantuota, kad Latvija įsives šį estiškąjį pavyzdį, pranešama, kad Finansų ministerijai pakankamai tvirtai laikosi pozicijos dėl šių pakeitimų.

Jog reinvestuojamojo pelno lengvata buvo tikra sėkmė, naujienų portalui tv3.lt teigė ir Estijos ekspremjeras Taavi Roivas.

„Reinvestuojamo pelno lengvata buvo sėkmė. Mes ją pradėjome 2000 metais ir nuo tada susilaukiama didžiulio užsienio investuotojų dėmesio. Nėra mandagu siūlyti tą ir kitoms šalims, bet galiu pasakyti, kad Estijai tai labai padėjo“, – kalbėjo T. Roivas.

Lietuvoje veikia pagoniškas konservatyvizmas – viską darome paskutiniai 

Ar latviams pavyks atkartoti estų sėkmę? „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas net neabejoja, kad toks sprendimas turės poveikį. Teigiamą ir matomą.

„Akivaizdu, jog estai, kurie turi šią lengvatą, gavo teigiamą poveikį investicijoms. Negalima sakyti, kad tik dėl jos, bet ši lengvata yra vienas pagrindinių veiksnių, kuris iš esmės metai iš metų leidžia palaikyti didesnį investicijų lygį Estijoje. O investicijos yra esminis faktorius, kuris lemia ilgalaikį ekonomikos augimą. Jeigu latviai dabar tą padarys tai turėtume teigiamą poveikį investicijoms pamatyti ir Latvijoje, ir įmonėms, kurios planuoja ilgalaikę savo veiklą.

Iš esmės įmonės iš uždirbto pelno, priklausomai nuo šalies, investuoja nuo trečdalio iki pusės viso uždirbto pelno. Jei šitai daliai netaikomas pelno mokestis, tai leidžia stipriai sutaupyti įmonei. Tai svarbus dalykas, kuris keičia įmonės ir akcininkų elgesį, nes atsiranda paskata investuoti“, – komentavo ekonomistas.

Toks Latvijos manevras reikštų ir išsiveržimą į priekį konkurencinėse lenktynėse. Mat šiuo metu tiek Baltijos šalyse, tiek Vidurio Europos šalyse ekonominis augimas yra sulėtėjęs. Palaikyti tolimesnį augimo tempą nėra lengva, nes atlyginimai auga, tad ir darbo sąnaudos brangsta.

Pasak R. Grajausko, visos valstybės vis atkakliau bando ieškoti kažkokių naujų konkurencingumą didinančių priemonių ir konkurencija tarp valstybių jau dabar yra gana aštri, o ateityje tik aštrės.

„Kai ekonominis augimas buvo didelis, per daug galvos sukti nereikėjo, bet kai jis sulėtėjo. sprendimų priėmėjams, politikams reikia galvoti, kaip pagreitinti tą augimą. Taigi, šiuo atveju nieko nedarymas reiškia ėjimą atgal, nes kiti daro kažkokius sprendimus ir tu pradedi atsilikinėti.

Lietuvai tikrai yra pavojus. Jau seniai kalbama, kad investicijos yra per žemos. Bet politikai nesiryžta imtis ryžtingesnių sprendimų. Lyg valdžia kalbėti kalba, kad reikėtų reinvestuojamojo pelno lengvatą išplėsti ir štai Lietuvoje įsigalioja 50 proc. pelno mokesčio lengvata. Tačiau jos taikymas labai apribotas, nes ja neleidžiama įsigyti naudotos įrangos, lengvata netaikoma tai įrangai, kuri yra skirta pakeisti dabartinę įrangą.

Didžioji investicijų dalis, ypač gamybinėms įmonėms, kurios siekdamos didesnių našumų, būtent ir yra skirtos atnaujinti įrangą. Pastatams irgi negalioja ta lengvata. Yra daug tokių apribojimų, kurie visiškai tą lengvatą padaro labai mažai naudojama ir neaktualia. Reikia išplėsti tą naudojimą ir padidinti pelno mokestį iki 100 proc.“, – mano R. Grajauskas.

Ragina neatsilikti ir Lietuvai 

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos gerinimo grupės vyresnysis ekspertas Matas Anužis pateikia statistiką, kad dėl 0 proc. pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui, užsienio reinvesticijos Estijoje yra beveik du kartus didesnės nei Lietuvoje (atitinkamai 73 proc. ir 37 proc.).

Tad jis net neabejoja, kad Lietuvai norint konkuruoti su kaimynais būtina mokestinę sistemą pertvarkyti taip, kad apmokestinamas būtų tik pasiskirstytasis pelnas (dividendai).

„Mokestinė aplinka nėra vienintelis faktorius, pagal kurį investuotojai renkasi lokaciją plėtros projektams, tačiau palanki mokesčių sistema yra svarbi investiciniam klimatui.

Latvijos siekis įsidiegti modelį, pagal kurį reinvestuojamas bendrovės pelnas apmokestinamas 0 proc. pelno mokesčio tarifu svariai pagerintų šalies investicinį klimatą. 0 proc. pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui Estija taiko jau kurį laiką, tad Lietuva taptų vienintele Baltijos šalimi, apmokestinančia reinvestuojamą pelną.

Toks įmonių pelno apmokestinimas sudaro kliūtis reinvestuoti uždirbamą pelną į naujus ir plėtros projektus, todėl nepertvarkius mokestinės sistemos kovoje dėl tiesioginių užsienio investicijų Lietuva atiduotų kozirį Latvijai ir Estijai“, – komentuoja M. Anužis.

Tuo tarpu R. Grajauskas mano, kad įgyvendintas Latvijos sumanymas padidintų spaudimą ir Lietuvos valdžiai, jog neliktume trečiuoju broliu Jonu ar kvaileliu.

„Lietuvoje turime tokį pagonišką konservatyvizmą, kad viską padaryti turime paskutiniai. Kai jau visi padarė ir, akivaizdu, kad taip reikia daryti, tada imamės ir mes. Bet reikia turėti drąsos ir išsiveržti į priekį. Mums vis kažko pritrūksta, kad būtume tie, kurie laimi konkurencinėje kovoje. Gal drąsos, gal proto“, – svarsto ekonomistas.

Lietuvos Finansų ministerija yra užsibrėžusi eiti šiek tiek kitu keliu. Pasak jų, svarbiausia yra aukšta pridėtinė vertė.

„Manome, kad valstybės parama (kas apima ir mokestinių lengvatų taikymą) turėtų būti tikslingai orientuota į tai, ką siekiama paremti ir kas duotų daugiausiai naudos valstybei. Mūsų nuomone, Lietuvos ateitis - aukštą pridėtinę vertę kuriančios technologijos. Todėl Lietuvos Vyriausybė yra numačiusi eilę priemonių produktyvioms investicijoms skatinti.

Tuo tikslu bus siūloma leisti sumažinti apmokestinamąjį pelną iki 100 proc. investicijomis į technologinį atsinaujinimą (šiuo metu apmokestinamąjį pelną tokiomis investicijomis galima susimažinti iki 50 proc.), kas leistų įmonėms, investuojančioms į produktyvumo didinimą, pelno mokesčio iš viso nemokėti, taip pat mokestinėmis priemonėmis bus skatinama MTEP veikla.

Šios priemonės kartu su jau dabar taikomu palankiu 15 proc, pelno mokesčio tarifu sudarys itin palankias sąlygas investicijoms“, - naujienų portalui tv3.lt komentavo finansų ministras Vilius Šapoka. 

Aut. teisės: TV3
TV3
Autoriai: Viktorija Chockevičiūtė

(7)
(5)
(2)

Komentarai ()