Užsienio šalyse keliaujantys lietuviai vis dar susiduria su sunkumais, jog neturi teisės vairuoti automobilių. Ši problema ypač aktuali už Europos Sąjungos ribų. Ir nors tikinama, kad naujas Lietuvos siekis yra globalus šalies gyventojų judėjimas, kol kas taip ir neaišku, kada lietuviai su gimtinėje išduotu pažymėjimu galės vairuoti, pavyzdžiui, Tailande, Australijoje, JAV ar Japonijoje.

Negalėjo išsinuomoti automobilio

Į keblią situaciją buvo patekusi ir atostogauti su vyru į Jungtinius Arabų Emyratus išvykusi vilnietė Sandra. „Dar prieš kelionę, būdami Lietuvoje, rezervavome išsinuomoti automobilį, kuriuo ketinome važinėti po Dubajų, jo apylinkes. Rezervacija pavyko sklandžiai, todėl nė nemanėme, kad turėsime problemų“, – pasakojo Sandra. Kai Dubajaus oro uoste pora nuvyko į automobilių nuomos įmonės, kurioje rezervavo išsinuomoti transporto priemonę, punktą, jos darbuotojas Sandros sutuoktinio paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą.

Jis pateikė Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. „Darbuotojas iškart pasakė, kad toks dokumentas čia negalioja, todėl automobilio mums išnuomoti negali. Vyras greitai perbėgo visus automobilių nuomos punktus. Daugumoje jų išgirdome atsakymą, kad automobilio niekas nenuomos, nes neturime teisės vairuoti. Tik viename punkte darbuotojas pasirodė sukalbamesnis, atlaidesnis. Jis kažkaip sugebėjo mums išnuomoti automobilį. Tačiau davė prastesnį. Kiek suprantu, jis pažeidė galiojančią tvarką, kad mums padėtų. Taip ir važinėjome Dubajuje tuo išnuomotu automobiliu.

Laimė, kad mūsų nė karto nesustabdė pareigūnai, nes nežinia, kokią baudą būtume gavę už tai, kad vyras vairuoja neturėdamas tam teisės, mat mūsų vairuotojų pažymėjimai JAE negalioja“, – kalbėjo Sandra. Ji neslėpė, kad prieš kelionę išties galėjo pasidomėti, ar Dubajuje galioja Lietuvoje išduoti vairuotojų pažymėjimai, ar nekils problemų. „Tačiau ruošiantis kelionei ir taip yra daugybė reikalų, todėl ir nepasidomėjome dėl vairuotojo pažymėjimo Jo labiau, kad nekilo jokių problemų dėl automobilio nuomos rezervacijos“, – teigė pašnekovė.

Ji tikino, jog dėl to, kad Dubajuje negalioja Lietuvoje išduoti vairuotojo pažymėjimai šeima patyrė ir finansinių nuostolių. „Už automobilio rezervaciją buvome sumokėję 300 eurų. Kai mums jo neišnuomojo, pinigų galėjo ir negrąžinti, tačiau kažkaip pavyko susitarti ir nors pusę sumos – 150 eurų atgavome. Be to, juk reikėjo mokėti už to kito automobilio nuomą. Todėl ji mums, galima sakyti, kainavo dvigubai“, – skaičiavo Sandra.

Ji tikino nesuprantanti, kodėl Lietuvos valdžia negali susitarti, jog JAE galiotų lietuviški vairuotojų pažymėjimai, nes eismas ten vyksta taip pat, kaip Lietuvoje, galioja tie patys kelio ženklai, dauguma taisyklių. „Apskritai kalbant, juk vis daugiau žmonių keliauja savarankiškai, todėl nesuvokiama, kai jie kurioje nors užsienio šalyje negali išsinuomoti automobilio, nors ir turi vairuotojo pažymėjimą. Kažkas su kažkuo nesusitaria, o kenčia paprasti žmonės“, – stebėjosi vilnietė.

Būtina išsamiai pasidomėti

Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigė, jog Lietuvoje išduodamas vairuotojo pažymėjimas galioja visoje Europos Sąjungoje ir Europos ekonominės erdvės šalyse, jis pripažįstamas ir 1968 m. Vienos konvenciją pripažįstančiose užsienio šalyse, išskyrus Jungtinius Arabų Emyratus, su kuriais Lietuva siekia atskiro susitarimo. Lietuva prie Vienos konvencijos prisijungė dar 1991-aisiais. Šuo metu Vienos konvenciją yra pasirašiusios 73 valstybės, todėl teoriškai jose vairuoti gali ir teisę tam turintys lietuviai.

Problema ta, kad tose šalyse, kurios nėra Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybės, pareigūnai iš vairuotojų gali reikalauti tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Lietuvoje tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai kol kas nėra išduodami. „Regitra“ kelerius metus pasisako už Lietuvos prisijungimą prie Ženevos konvencijos, kuri galioja 96 valstybėse. Paskutinį kartą tokiam Susisiekimo ministerijos pasiūlymui Vidaus reikalų ministerija pritarė praėjusių metų lapkričio viduryje. Tiek 1968 m. Vienos, tiek 1949 m. Ženevos konvencijas ratifikavusios šalys pripažįsta ne tik tarptautinius, bet ir nacionalinius Europos Sąjungos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus.

Šiuo metu Lietuva prisijungusi tik prie Vienos konvencijos, tad planuojant kelionę už Europos Sąjungos ribų, verta pasitikrinti, ar galimybė vairuoti atitinkamoje šalyje bus. Nuorodos į konvencijas skelbiamos „Regitros“ interneto svetainėje. „Patarčiau ne tik pasižiūrėti, ar šalis prisijungusi prie konvencijos, bet papildomai kreiptis į tos šalies atstovybę, nes pasitaiko atvejų, kaip, pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai – formaliai dokumentą patvirtinę, praktiškai tų nuostatų netaiko“, – patarė S. Šuminas.

Pasak „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojo, dėl Lietuvos vairuotojų teisės vairuoti Jungtiniuose Arabų Emyratuose Vidaus reikalų ministerija baigia derinti atskiro memorandumo projektą, šiame projekte ministerijai talkino „Regitros“ specialistai. Pradedantieji vairuotojai, vykdami atostogų į kitą šalį, su ES šalių kelių eismo taisyklėmis gali susipažinti Europos Komisijos puslapyje „Saugus eismas vykstant į užsienį“, nes kiekviena šalis taiko tam tikrus apribojimus pradedantiesiems vairuotojams, siekdama sumažinti riziką jiems patekti į eismo įvykius.

Išaiškinami klastotojai

„Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą suteikė daugiau judėjimo galimybių. Kad tai įvyktų, šalys narės susitarė ir 2006 m. direktyva dėl vairuotojo pažymėjimų, kuri visa apimtimi Lietuvoje įsigaliojo 2013 m. sausį, dar kartą patvirtino nuostatą, jog vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami. Tuo pačiu teisės aktu Europos Sąjungos valstybės konstatavo, jog 110 skirtingų vairuotojo pažymėjimų kelia skaidrumo problemų piliečiams, nes klastojami dokumentai, kurie kartais yra kelių dešimčių metų senumo, todėl įsipareigota pereiti prie naujo Europos Sąjungos pavyzdžio pažymėjimo, kurį Lietuva išduoda nuo 2005 m. lapkričio 1 d. Europa suvienodino vairuotojo pažymėjimą kaip dokumentą, bet ne taisykles, pagal kurias suteikiama teisė vairuoti ir vykdoma jos kontrolė“, – sakė S. Šuminas.

Pasak jo, kartu su atsivėrusia platesne laisvo judėjimo erdve atrasti ir bendradarbiavimo privalumai, padedantys kovoti su vadinamuoju „vairuotojo pažymėjimų turizmu“. Terminas taikomas atvejams, kai teisę vairuoti praradę ar jos net neįgiję asmenys siekia apeiti vienos šalies taisykles kitoje šalyje. Nereti atvejai, kai siekiama antro (atsarginio) vairuotojo pažymėjimo tuo atveju, jei už pažeidimą teisė vairuoti būtų apribota. S. Šuminas pasakojo, jog iš vokiečių kolegos buvo gautas paklausimas patikrinti Vokietijoje gyvenančio tautiečio vairuotojo pažymėjimo galiojimo trukmę.

Atvejis įstrigo, nes laiške buvo sakinys, jog prašomas patikrinti vairuotojas vairuoja labai nekultūringai. Patikrinus registrą paaiškėjo, jog asmeniui jau prieš trejus metus Lietuvoje buvo atimta teisė vairuoti dėl jo neblaivumo, vairuotojo pažymėjimas policijos sunaikintas, o bandymas 2014 m. išlaikyti vairavimo egzaminą iš naujo baigėsi be rezultato. Šie duomenys buvo perduoti kolegoms į Vokietiją. Akivaizdu, kad gudravęs asmuo turės problemų ir dėl dokumento klastojimo.

„Dėl tokių atvejų, kurie meta dėmę mūsų šaliai, seno tipo laminuotus vairuotojo pažymėjimus turintys asmenys ir buvo raginami juos pasikeisti, nes be apsaugos priemonių apsitrynusį dokumentą lengva padirbti ir tuo naudojasi kelių eismo taisykles nuolat pažeidžiantys asmenys“, – aiškino S. Šuminas. Vyriausybės nutarimu, seno pavyzdžio laminuoti pažymėjimai baigė galioti šiemet vasario 3 dieną. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva vairuotojo pažymėjimų keitimui skyrė ilgiausią – 15 metų laikotarpį.

Tarptautinių pažymėjimų kol kas neišduos

„Regitra“ kaip vairavimo teisę suteikianti ir šią teisę patvirtinančius dokumentus išduodanti institucija gali teikti kompetentingą pagalbą ir konsultacijas reikiamiems teisinio reguliavimo pakeitimams, kad tinkamai pasirengtų ir vykdytų tarptautinių pažymėjimų išdavimo veiklą. Pagrindiniai darbai, kad Lietuvos vairuotojai tokius pažymėjimus jau galėtų gauti truktų iki vienerių metų, jei procedūros būtų greitos. Tačiau, anot S. Šumino, šiuo metu šiuos darbus Vidaus reikalų ministerijai, kaip valstybės įmonės „Regitra“ steigėjai, pradėti netikslinga, nes Lietuva yra prisijungusi tik prie 1968 m. konvencijos ir tai neišspręstų bėdų tų vairuotojų, kurie norėtų vairuoti JAV, Japonijoje ir panašiose šalyse, į kurias pastebimas lietuvių vykimas.

„Tarptautinis vairuotojų pažymėjimų išdavimas tik padidintų žmonių lūkesčius, bet jų nepatenkintų. Nors tarptautiniai vairuotojų pažymėjimai ir būtų išduodami, tačiau jie vis tiek negaliotų nei Tailande, nei JAV, nei Australijoje, nei Japonijoje, nes Lietuva kol kas nėra prisijungusi prie Ženevos konvencijos. Daugiausia paklausimų sulaukiame būtent dėl galimybės lietuviams vairuoti minėtose keturiose šalyse. Kai Lietuva prisijungs prie Ženevos konvencijos, tuomet ir bus tikslinga išduoti tarptautinius vairuotojų pažymėjimus“, – teigė „Regitros“ atstovai.

Į klausimą konkrečiai neatsakė

Konkretaus atsakymo, kada galima tikėtis, jog Lietuva prisijungs prie Ženevos konvencijos, o tada vairuotojai galės vairuoti net 96 užsienio valstybėse, iš Susisiekimo ministerijos sulaukti nepavyko. Pateikiame jų atsakymą į klausimą, kada Lietuva prisijungs prie Ženevos konvencijos, kokie žingsniai šiuo metu yra atliekami: „Informuojame, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių vairuotojų pažymėjimų klausimus tarptautiniu lygiu reguliuoja Kelių eismo konvencija. Šalys, kurios neprisijungė prie 1949 m. Kelių eismo konvencijos (Ženevos konvencija), ratifikavo (tarp jų – ir Lietuva) vėliau priimtą 1968 m. Vienos konvenciją, kuri nustato ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimo pagrindus.

Susisiekimo ministerija, siekdama išspręsti Jūsų keliamą problemą, kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų nustatyta tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, kuris galiotų kartu su nacionaliniu pažymėjimu, išdavimo tvarka. Neabejotinai tarptautinio vairuotojo pažymėjimo turėjimas (kartu su nacionaliniu vairuotojų pažymėjimu) palengvintų vairuotojų, kurie planuoja keliauti automobiliu tolimose valstybėse, sąlygas. Atkreipiame dėmesį, kad prie Vienos konvencijos prisijungusių šalių gyventojams, keliaujantiems po tolimas valstybes su tarptautiniais vairuotojų pažymėjimais, problemų nekyla.

Vertėtų nepamiršti, kad ne tik konvencija nustato, kurioje šalyje galima važinėti su Lietuvoje išduotu vairuotojo pažymėjimu – galimi ir dvišaliai susitarimai, taip pat išimtys, leidžiančios šalims pripažinti vairuotojų pažymėjimus. Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimas yra VRM kompetencijos klausimas“. Atsakyme iš ministerijos taip pat teigiama, kad „2016 m. rugsėjį Jungtinių Tautų (JT) darbo grupėje buvo svarstomi 1968 m. konvencijos pakeitimai dėl naujų tarptautinių vairuotojų pažymėjimų naudojimo sąlygų nustatymo.

JT sekretoriatas darbo grupei pasiūlė apsvarstyti galimybę iš esmės pakeisti tarptautinio vairuotojo pažymėjimo statusą – vietoje pastarojo įteisinti naują vairuotojo pažymėjimą. Tai būtų nacionalinis vairuotojo pažymėjimas, skirtas ir tarptautiniam naudojimui. Toks pažymėjimas galėtų būti įteisintas 5 kalbomis – anglų, prancūzų, arabų, kinų ir rusų.

Kiekvienu konkrečiu atveju vairuotojams, keliaujantiems į tolimas šalis, siūlytina pasidomėti, kokiomis sąlygomis jiems gali būti leista vairuoti automobilį šalyje, į kurią ketinama vykti. Informacija apie konvencijas ratifikavusias šalis skelbiama Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) interneto svetainėje.

Komentarai ()