Zondo siuntimas į Saulę skamba kaip pinigų švaistymas? Iš tikrųjų, jis gali padėti sutaupyti (Video)  (3)

Ateinančiais metais NASA į Saulės atmosferą nusiųs zondą, kuris, kaip tikimasi, turėtų padėti mokslininkams numatyti Saulės audrą, galinčią sukelti chaosą Žemėje ir tarpplanetinėje erdvėje, skelbia „NBC News“.

O ši misija prasidėjo beveik prieš 60 metų, kai astrofizikas Eugene‘as Parkeris 1958 m. pirmą kartą prakalbo apie galimą Saulės vėjo egzistavimą. Tačiau tik dabar NASA turi technologijų, leidžiančių priskristi prie šio vėjo šaltinio.

Saulės atmosfera, vadinama jos vainiku, yra vienintelis Saulės sistemos regionas, kurio dar neištyrinėjo žmogus. Ir jis neginčijamai yra pats svarbiausias. Saulė yra visos Saulės sistemos energijos šaltinis.

Ji išleidžia didžiulį srautą spindulių ir magnetinių bangų, kurios viršgarsiniu greičiu sklinda link Žemės. Pasiekę mūsų planetą šie įkrautos plazmos debesys gali pakenkti palydovams ir antžeminėms komunikacijoms, sutrikdyti elektros sistemos veiklą ir apšvitinti lėktuvais ir erdvėlaiviais skrendančius žmones.

Be išankstinio perspėjimo didelė Saulės audra gali Jungtinėse Valstijose pridaryti žalos už 2 trln. JAV dolerių, teigta dar 2014 m. parengtoje Nacionalinės mokslų akademijos ataskaitoje.

Mokslininkų teigimu, Saulės dalelės tiesiog sudegintų elektros linijas ir rytinėje JAV pakrantėje sutrikdytų elektros sistemos darbą, kuri atkurti galėtų prireikti iki vienerių metų. Saulės audros taip pat galėtų pakenkti kosmoso keliautojams, tyrinėjantiems Mėnulį, Marsą, asteroidus ar kitas vietas, kurių nesaugo Žemės apsauginis magnetinis laukas. Bėda ta, kad mokslininkai ne iki galo supranta, kodėl iš viso kyla Saulės audros.

Daugiau informacijos apie link Saulės siunčiamą zondą - video siužete

Ką jau kalbėti apie jų nuspėjimą. E. Parkerio garbei pavadintas zondas pamėgins atsakyti į šiuos klausimus, priartėdamas labai arti Saulės, sakė šiam projektui vadovaujanti mokslininkė Nicola Fox iš Johnso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos.

„Iki šiol nebuvo medžiagų, kurios galėtų leisti tai padaryti“, – per zondo paleidimui skirtą renginį Čikagos universitete, kur iki pensijos dirbo E. Parkeris, sakė N. Fox. Zondas sieks išsiaiškinti, kodėl Saulės vainikas yra karštesnis nei jos paviršius.

Tai yra keistas faktas, kurio negali paaiškinti gamtos dėsniai. Jeigu mokslininkai išsiaiškins, kaip vainikas gauna energijos, jie galės ir prognozuoti energijos pliūpsnius, dar vadinamus vainiko masių išmetimais. Galimybė prognozuoti šias plazmos audras leis žmonėms Žemėje apsaugoti elektros sistemą, palydovus ir ryšių tinklus bei suteiks galimybę kosmose esantiems žmonėms pasislėpti.

Pasak N. Fox, kelionė link Saulės yra vienintelis būdas surinkti įrodymų, būtinų norint suprasti šiuos procesus. „Galima daug sužinoti tik Žemėje žiūrint pro langą, – sakė ji. – Gali matyti šviečiančią Saulę, girdėti čiulbančius paukščius. Tačiau tik išėjęs į lauką gali pasakyti, ar labai karšta ir ar labai vėjuota.“

NASA ir Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai automobilio dydžio zondą kūrė nuo 2010 m. Jo skydas nuo karščio apsaugos zondą nuo 2 500 laipsnių pagal Farengeitą (1371 laipsnio pagal Celsijų) karščio. Jis skries aplink Saulė 430 000 mylių per valandą (692 017 kilometrų per valandą) greičiu ir nuo Saulės paviršiaus bus nutolęs vos pusseptinto kilometrų nuo Saulės paviršiaus.

Tai bus septynis kartus arčiau, nei anksčiau yra priartėjęs koks erdvėlaivis. Be to, šviesa ir spinduliuotė čia bus 570 kartų didesnė nei šalia Žemės.

Aut. teisės: delfi.lt

(9)
(0)
(9)

Komentarai (3)