Palygino įvairių profesijų atlyginimus Lietuvoje ir Švedijoje: neįtikėtinai dideli skirtumai  (30)

Remiantis statistika Lietuvoje atlyginimai vis auga, tačiau ar pakankamu greičiu, kad kada pavytume Švediją? Naujienų portalas tv3.lt pateikia tų pačių profesijų atlyginimų skirtumus šiose šalyse.

Kilus diskusijai Švedijoje, ar šiukšlių surinkėjai uždirba daugiau nei kitų specialybių atstovai, „Svenska Dagbladet“ pateikė profesijų Švedijoje sąrašą su atlyginimais.

Pastarąjį galima palyginti su Lietuvoje tų pačių profesijų atstovų uždarbiu.

Beje, pasirodo, kad šiukšlių surinkėjai Švedijoje per mėnesį uždirba maždaug 7 tūkst. kronų (735 eurai) daugiau negu ikimokyklinukų mokytojai.

Iš duomenų matyti, kad skirtumai tarp šalių yra milžiniški. Pavyzdžiui, ugniagesys Švedijoje vidutiniškai uždirba 3210 Eur (neatskaičius mokesčių), o Lietuvoje – 522 Eur per mėnesį.

Tačiau matyti ir kita tendencija, šiukšlių surinkėjai Lietuvoje anaiptol neuždirba tokių sumų kaip Švedijoje.

Daugiausia iš pateiktojo sąrašo Lietuvoje uždirba gydytojai odontologai – 917 Eur. Daugiau palyginimų lentelėje apačioje.

Abiejų šalių atlyginimai pateikiami neatskaičius mokesčių, išskyrus Lietuvos pareigūnų. Pastariesiems tokie atlyginimai įsigaliojo nuo šių metų liepos mėnesio.

Švedijoje atlyginimai pateikiami neatskaičius mokesčių. Šiuo atveju gyventojų pajamų mokestis Švedijoje siektų 31 proc., tačiau konkretesnis procentas priklausytų ir nuo gyvenamosios vietos.

Garantijos, kad pasieksime Švedijos lygį nėra

„Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalui tv3.lt sako, kad šimtaprocentinės garantijos, jog pasieksime Švedijos lygį nėra. O jei ir pavyktų, tai tikrai prireiktų ne vienerių metų.

„Ganėtinai sudėtinga pasiekti Švedijos lygį. Jeigu viskas klostytųsi gerai ir visgi būtų pasiektas tas lygis, jei dar Švedijoje nebūtų kataklizmų ir jie stagnuotų ar augtų negreitai, mums reikėtų bent 30 metų. Gal 25 metų.

Visa karta dar turėtų pasikeisti. Bet čia jau geriausias scenarijaus atvejis, turėtume kaip Airijos tigras šokti į viršų visus 20 metų, o švedai augti ganėtinai negreit“, – sako ekonomistas.

Reikėtų nepamiršti ir apie kainų lygį. Algos Švedijoje didesnės, bet kainos taip pat. Tačiau pasak ekonomistų, švedų pragyvenimo lygis vis tiek aukštesnis.

„Perkamoji galia vienareikšmiškai yra didesnė Vakaruose. Tai yra ekonominės struktūros rezultatas, nes vis tik ten yra sveika ir didelė vidurinioji klasė.

Pas mus jos praktiškai nėra. Jei pagal „Sodros“ apdraustųjų duomenis žiūrėsime gyventojų pasiskirstymą pagal algą, tai apie du trečdalius apdraustųjų sudaro tie, kurie gauna mažiau nei vidutinis darbo užmokestis.

Tai yra labai nesveika visuomenės struktūra pagal darbo pajamas. Tokiu atveju vis tik yra problemiška sakyti, kad pas mus žmonės gali oriai ir pasiturinčiai gyventi, nes pajamos tikrai labai mažos“, – svarsto DNB vyresnioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė.

Ž. Mauricas prideda, kad kainos Švedijoje didesnės apie 2 kartus, tačiau atlyginimai – 4.

„Išeina taip, kad Švedijoje apie 2 kartus geresnis pragyvenimo lygis. Jie turi daug daugiau galimybių pataupyti nei lietuviai, nes gali tam tikrų brangesnių prekių ar paslaugų atsisakyti. Pavyzdžiui, restoranai daug brangesni ten nei Lietuvoje“, – pamini ekonomistas.

Skirtingas ekonomikos išsivystymas – skirtingos algos

Švedija turėjo daug daugiau laiko kurti gerovę ir savo ekonomiką, išskiria ekonomistė I. Genytė – Pikčienė. Būtent dėl istorinių sąlygų ir skiriasi šalių ekonominiai pasiekimai.

„Atlyginimų skirtumas labai priklauso nuo bendrų makroekonominių aplinkybių. Turėkime omeny, kad pas mus yra kainų ir pragyvenimo lygio skirtumai.

Tai veikia. Taipogi yra ir kokybinė darbo pusė – išsilavinimas labai stipriai veikia ir skiriasi nuo to, ką gali pasiūlyti Vakarų šalių universitetai, kurie plačiai pasaulyje priimti ir žinomi.

Tai labai prisideda prie atotrūkio įvertinimo. Kita vertus, jei paimtume tam tikras specialybes kaip informacinių technologijų, mūsų programuotojai yra labai stiprūs ir vertinami Vakaruose.

Dėl to stebime didelę šios specialybės paklausą ir net pritraukiame čionais IT paslaugų centrų veiklą. Tai teigti, kad visuose segmentuose didžiulis atotrūkis yra neteisinga. Yra skirtinga situacija“, – išskiria ji.

Prie skirtumų prisideda ir skirtinga mokesčių sistema. I. Genytės – Pikčienės teigimu Švedijoje mokesčiai didesnis, bet ir stipresnis valdžios sektoriaus viešųjų paslaugų vaidmuo.

„Iš tikrųjų mes nelabai galime turėti analogišką mokesčių sistemą kaip Švedijoje, nes pirmiausia mes dar turime sukurti bazę, tuos mokesčius mokėti. Sutelkti kokybišką verslo sluoksnį, sukurti stiprią viduriniąją klasę.

Būtent efektyvių ir produktyvių specialistų sluoksnį, kurie tikrai būti konkurencingi tiek Lietuvos, tiek Europos mastu ir galėtų iš tikrųjų konkuruoti gauti pajamas ir būti pajėgūs tuos mokesčius mokėti“, – teigia ji.

Tuo tarpu Ž. Mauricas komentuodamas progresinę Švedijos mokesčių sistemą teigia, kad skaičiuojant kartu su socialinio draudimo įmokomis, mokesčiai nėra tokie dideli kaip Lietuvoje.

„Švedijoje socialinio draudimo mokestis daug mažesnis, gyventojų pajamų mokestis didesnis. Jei tik pastarąjį imtume atrodytų, kad yra didesnis, bet bendroje sumoje jie moka labai panašiai.

Jei pajamos iš nuomos ar dividendų, tai Švedijoje tie mokesčiai didesni, nes pajamų mokestis visiems taikomas vienodas“, – komentuoja ekonomistas.

Aut. teisės: TV3
TV3
Autoriai: Viktorija Chockevičiūtė

(23)
(11)
(12)

Komentarai (30)