Iš pradžių merginos mama jokiais būdais nenorėjo jos leisti į mokslus, o po kelių dešimtmečių ji pralenkė laiką ir laimėjo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją (Video)  (1)

Pamačiusi, kad kukurūzo burbuolėse gausu ne tik geltonų, bet ir dėmėmis margintų grūdų, amerikietė Barbara McClintock ranka nenumojo. Ji sėdo prie mikroskopo ir šiuos grūdus tyrinėjo keletą dešimtmečių, kol išaiškino vienus esminių genetikos mokslo principų.

B. McClintock – viena iš garsiausių genetikos tyrėjų pasaulyje, tačiau nedaug trūko, kad ji niekada nebūtų tapusi mokslininke.

Jos mama buvo įsitikinusi, kad sukurti šeimą – tai svarbiausia užduotis savo gyvenimo kelio ieškančiai merginai, o studijos tam koją gali ir pakišti.

Paskutinę minutę B. McClintock visgi gavo leidimą mokytis universitete. Studijuodama botaniką ji susipažino su dar tik pirmuosius žingsnius žengusiu genetikos mokslu.

B. McClintock pralenkė laiką, pati viena sugebėjusi perprasti, kaip veikia genai, kai dar nei šiuolaikiniai galingi mikroskopai egzistavo, nei buvo gerai žinoma, kas yra chromosomos.

Pasitelkusi kukurūzus ir savo pačios sukurtus inovatyvius tyrimų metodus, mokslininkė įrodė, kad būtent chromosomoje slypintys genai nulemia organizmų genetines savybes.

O štai didžiausias jos atradimas – tai „šokinėjantys genai“, kurie sukelia mutacijas ir atlieka svarbų darbą evoliucijoje. Prireikė kelių dešimtmečių, kol teorija apie „šokinėjančius genus“ sulaukė visuotinio pripažinimo, bet galiausiai 1983 metais B. McClintock pasiekimai buvo įvertinti Nobelio fiziologijos ir medicinos premija.

Aut. teisės: Mokslo sriuba
Mokslo sriuba

(9)
(0)
(9)

Komentarai (1)