Išskirtinio poveikio ir labai naudingas maisto produktas iš Japonijos: išvaizda ir skoniu primena minkštą sūrį, valgomas per pusryčius, bet neturi analogo lietuvių mityboje ()
Japonijos gyventojų mėgstamas pusryčių valgis vis dažniau traukia mokslininkų dėmesį. Tai – natas („natto“), patiekalas, specialiu būdu fermentuotas iš sojų pupelių. Išvaizda ir skoniu jis primena minkštą sūrį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiam valgiui japonų ilgaamžiai yra dėkingi už tai, kad rečiau nei vakariečiai kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Čikagos universitete (JAV) eksperimentus atlikęs japonų mokslininkas Hiroyuki Sumi, ieškodamas kraujo krešulius tirpdančių savybių, tyrė šimtus natūralių maisto produktų. Kartą 1980 metais atlikdamas bandymus jis uždėjo nato ant dirbtinio trombo ir paliko jį sveiko žmogaus kūno temperatūrai prilygstančiomis sąlygomis.
Po kurio laiko mokslininkas pastebėjo, kad trombas sumažė jo, o maždaug po 18 valandų ir visai išnyko. Atlikus dar daugiau klinikinių studijų mokslininkams pavyko įrodyti, kad išskirtinė japoniško patiekalo savybė – tai žmogaus sveikatai būtini biologiniai junginiai.
Patiekalo garbei jame aptikta vertingiausia veiklioji medžiaga – fermentas gavo natokinazės pavadinimą. Kuo gali būti naudinga natokinazė ir kodėl šios veikliosios medžiagos tyrimams pastaruoju metu išleidžiama vis daugiau pinigų? Japonės gyvena ilgiausiai pasaulyje iš visų moterų – vidutiniškai 86,8 metų.
Japonai vyrai užima šeštąją vietą pagal vidutinę gyvenimo trukmę – 80,5 metų. Be to, Japonijos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo vainikinių arterijų ligų rodikliai vieni mažiausių pasaulyje.
Mokslininkai mano, kad tai greičiausiai susiję su mažesniu cholesterolio kiekiu kraujyje vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių grupėse, palyginti su Vakarų šalių gyventojais, ir mažesniu arteriniu kraujospūdžiu.
Tai paskatino mokslininkus įvairiose pasaulio šalyse atlikti daugybę eksperimentinių ir klinikinių tyrimų. Taikant šiuolaikines technologijas nustatyta, kad sojų patiekale esanti natokinazė veikia trombus, slopina kraujo kūnelių trombocitų ir eritrocitų sulipimą, mažina kraujo klampumą, pasižymi teigiamu poveikiu širdies ir periferinėms kraujagyslėms, mažina kraujospūdį, gerina kapiliarų praeinamumą.
Ypač susirūpinti kraujagyslių sveikata turėtų žmonės, kuriuos vargina įvairios venų patologijos.
Pavyzdžiui, jei vakare tinsta čiurnos ir blauzdos, jaučiamas kojų dilgčiojimas, kamuoja mėšlungis, jei nustatyta venų varikozė, tromboflebitas, nes dėl šių priežasčių didėja kraujo krešulių trombų rizika, – tai rimtas pavojus gyvybei.
Vertingas japonų valgis natas neturi pakaitaloLietuvos gyventojų mityboje. Dėl šios priežasties naudinga vartoti junginį iš fermentuotų sojų – natokinazę, ardančią krešulius ir neleidžiančią jiems susidaryti.
„Rekomenduotina, kad šis kraujotakai vertingas fermentas būtų vartojamas kartu su antioksidantais, pavyzdžiui, hidroksitirozoliu, išgaunamu iš alyvuogių.
Kovodami su laisvaisiais radikalais antioksidantai slopina už degimą kraujagyslėse“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja Regina Žukauskienė.
Ji priminė, kad Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligomis suserga vis jaunesni žmonės.
„Kadangi kraujagyslių amžius nebūtinai sutampa su žmogaus biologiniu amžiumi, kraujotaka būtina pradėti rūpintis dar nesulaukus penkiasdešimties“, – įspė jo R. Žukauskienė.
Gydytoja atkreipė dėmesį į fermentų reikšmę žmogaus sveikatai:
„Mūsų organizme yra tūkstančiai aktyviųjų fermentų, kurie paspartina chemines reakcijas, pavyzdžiui, virškinimo ar kraujo krešėjimo procesuose. Šių fermentų aktyvumas su amžiumi ir dėl kitų veiksnių mažėja, o kartu silpnėja ir organizmo gebėjimas sklandžiai atlikti savo funkcijas kraujotakos sistemoje. Kraujas ima labiau krešėti.“
Nors papildomai fermentų mes gauname valgydami, dažnai jų nepakanka net ir maitinantis vadinamuoju gyvu – neapdorotu maistu.
„Mane liūdina tai, kad mūsų maisto produktuose vis mažiau naudingų medžiagų. Daržovės ir vaisiai gali prarasti savo maistingumą dėl prastų saugojimo sąlygų, nokinimo būdo, šaldymo ir sandėliavimo ypatybių“, – teigė gydytoja R. Žukauskienė.
Dėl gerokai sumažėjusio maisto produktų maistingumo trinka sveikata, o kartu ir kraujotaka.
„Įvertinus rizikos veiksnius apskaičiuota, kad maždaug kas antras vyresnis nei 40 metų Lietuvos gyventojas turi riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – teigė gydytoja.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų kardiologė Milda Kovaitė išskyrė dvi žmonių grupes, kurioms patartų vartoti natokinazę. Pirmai grupei priklauso asmenys, kuriems šis fermentas yra svarbus kaip profilaktikos priemonė.
„Tai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių turintys pacientai. Taip pat turintys padidėjusį cholesterolio, gliukozėskiekįkraujyje ar jau sergantys antrojo tipo cukriniu diabetu, nutukę, rūkantys ar fiziškai neaktyvūs“, – vardijo gydytoja M. Kovaitė.
Jei giminėje yra asmenų, anksti susirgusių širdies ir kraujagyslių ligomis, – vyrų, susirgusių iki 55-erių, o moterų iki 65-erių, – tokiems žmonėms taip pat praverstų natokinazė.
Šis fermentas kraujotakai naudingas ir kaip venų trombozės prevencijos priemonė, ypač jei žmonės kenčia nuo venų varikozės ar turi riziką paveldėti venų trombozę, dirba sėdimąjį ar stovimąjį darbą.
„Dar viena grupė, kuriai natokinazė būtų kaip papildoma priemonė, – žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis: koronarine širdies liga, po insulto. Tik šis fermentas jokiu būdu negali pakeisti gydymo medikamentais“, – įspėjo gydytoja M. Kovaitė.
