Iš visų rūšių, žmogaus sėdmenų forma yra unikaliausia: kodėl tokios prireikė ir ką turi kiti žinduoliai?  ()

Nuo gyvūnų mes skiriamės elgesiu bei suvokimu, kad vieną dieną mirsime kartu su kitais mylimais žmonėmis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tačiau mokslininkai pabrėžė, kad yra dar vienas svarbus skirtumas – tai kūno sudėjimas, tiksliau mus ypatingai nuo gyvūnų skiria viena kūno dalis – sėdmenys. Keletas specialistų atsakė į klausimus, kokia yra mūsų sėdimosios kūno dalies paskirtis ir kaip ji susiformavo, rašė gizmodo.com.

Žmogaus formavimosi istorija prasideda prieš 350 mln. metų, kai pirmykščiai gyvūnai turėjo masyvias uodegas, kurios bėgant laikui sunyko, kol galų gale liko tik mėsinga ir raumeninga masė, ant kurios dabar tikriausiai sėdite.

Padeda judinti kojas, išlaikyti kūno padėtį

Paleontologas ir Anatomijos docentas Jason'as Bourke'as teigė, kad užpakalio struktūra susideda iš 3 pagrindinių raumenų. Vienas jų – didysis strėninis raumuo, kuris yra atsakingas už šios kūno dalies formą.

Didysis strėninis raumuo veikia, kaip pagrindinė kojos ištiesimo pagalbinė priemonė bei kaip varomoji jėga bėgant, lipant laiptais ar stojantis iš sėdimos pozicijos. Tai raumuo, kuris labai reikalingas keičiant kūno laikysenos padėtis arba greitai judinant kojas.

Pasak docento, iš visų rūšių, mūsų sėdmenų forma yra unikaliausia. Prieš daugybę metų transformuojantis iš beždžionių į žmones, dubuo patyrė radikalių pokyčių tam, kad galėtų išlaikyti liemens svorį ir tiesią kūno padėtį.

Be to, yra keletas kitų žinduolių rūšių, kurie turi kiek panašią sėdimosios kūno dalies formą. Tai yra arkliai, tačiau šiems gyvūnams vietoje didžiojo strėninio raumens išsivystė vidurinis. Todėl žmonės turi tokią puikią fizinę savybę vaikščioti ant dviejų galūnių.

Prieš uodegoms sunykstant

Anot Dinozaurų paleokologijos kuratoriaus Francois'o Therrien'o, pirmieji keturkojai gyvūnai, vaikščioję žeme, gyveno maždaug prieš 350 mln. metų. Jie turėjo dideles uodegas, kurių vienas iš raumenų buvo sujungtas su šlaunikauliu.

Šią kūno dalį gyvūnai naudojo plaukimui ir judėjimui į priekį. Žinoma, pastarąjį raumenį vis dar turi kai kurie dabartiniai gyvūnai, tokie kaip varliagyviai ar ropliai. Deja, uodegos svarba pradėjo mažėti, tad ši kūno dalis pradėjo nykti.

Tačiau nors daugeliui gyvūnų uodegos ir sunyko, visgi išliko raumuo, jungdavęs uodegą ir dubenį. Jo paskirtis yra palengvinti vaikščiojimo, ropojimo procesą.

Pirmieji dvikojai primatai

Pirmiausia reikia suvokti, kad žmonės yra pirmieji dvikojai primatai. Gorilos ir šimpanzės taip pat gali vaikščioti dvejomis kojomis, tačiau tik labai trumpą laiką.

Anatomijos ir Regeneracinės biologijos docentės Kirsten Brown tvirtinimu, be elgesio skirtumų nuo beždžionių dar skiriamės kaulų padėtimi, raumenų funkcija ir judėjimu.

Žmonės vaikščiodami keičia kojas, t. y. atremia visą kūno svorį į vieną arba kitą koją, todėl norint išlaikyti stabilumą turi dirbti labai daug raumenų, kurie ir padėjo suformuoti sėdimosios kūno dalies formą. Todėl joks kitas žinduolis neturi panašių sėdmenų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(13)
(3)
(10)

Komentarai ()