Kaip žmonės atsikeldavo, kuomet nebuvo žadintuvų? Padėdavo ir bažnyčios  ()

Tikriausiai dauguma sutiktų, kad iš visų šiuolaikinių technologijų žadintuvas yra pats nekenčiamiausias. Kiekvieną darbo dienos rytą jis pažadina mus iš miego ir grąžina į ne tokią jau ir lengvą realybę. Bet kad ir koks erzinantis šis prietaisas bebūtų, jis yra priežastis, kodėl pakylame iš lovos ir per dieną nuveikiame ką nors gero.

Ir žinoma, šiuo atveju kyla klausimas - kaip žmonės prabusdavo, kai nebuvo žadintuvų? Gan ilgai laiko skaičiavimas žmonijai buvo iššūkis, kurį buvo bandoma įveikti įvairiais išradimais. Senovės graikai ir egiptiečiai išrado saulės laikrodžius ir obeliskus, kurie nustatydavo laiką šešėliais.

Maždaug 1500 metų pr.m.e. žmonės išrado smėlio ir vandens laikrodžius bei aliejines lempas. Šie išradimai padėjo apskaičiuoti laiką stebint kaip juda smėlis, vanduo ir aliejus. Tarp visų šių ankstyvų išradimų, buvo ir keli mėginimai sukurti žadintuvą, pavyzdžiui – žvakės laikrodžiai. Šis paprastas žadinimo būdas buvo sugalvotas Kinijoje – į žvakę buvo įsmeigti vinys, kurie tirpstant vaškui nukrisdavo ant metalinio padėklo ir taip pažadindavo miegantįjį.

Žinoma, tokie žadinimo būdai buvo nenuspėjami ir nepatikimi. Todėl prieš atsirandant mechaniniams žadintuvams, žmonės daugiau kliovėsi savo vidiniais kūno laikrodžiais. „Žmonės turi du biologinius procesus, kurie pagrindžia mūsų miegą ir kėlimąsi: homeostazę ir cirkadinį ritmą“, – teigia Karališkojo Melburno technologijų instituto vyresnioji mokslininkė Melinda Jackson, tyrinėjanti žmonių psichologiją ir miegą.

Homeostazė yra tarsi signalizacija, kurią valdo pagumburys – tarpinė smegenų dalis. Tai reiškia, kad kuo ilgiau nemiegame, tuo stipresnį signalą gauname, kad laikas miegoti – be to, padidėja tikimybė, kad užmigsime patys to nesuvokdami. Žinoma, miegant šis signalas mažėja, o kai jo nebelieka, gauname signalą, kad laikas keltis.

Cirkadinis ritmas yra į homeostazę panašus procesas. Jis per visą dieną reguliuoja mūsų mieguistumą ir budrumą, bet yra paveikiamas šviesa ir tamsa. Tai reiškia, kad kiek mieguisti ar kiek budrūs esame, priklauso nuo to, koks tuo metu yra paros metas – rytas ar naktis. M.Jackson nuomone, prieš atsirandant žadintuvams, žmonės tikriausiai kliovėsi savo vidiniais laikrodžiais ir kėlėsi priklausomai nuo to, kiek valandų išmiegodavo ir kada juos pasiekdavo kylančios saulės spinduliai.

Religijos užuominos

Jungtinės Karalystės Mančesterio universiteto dėstytoja Sasha Handley, tyrinėjanti istorinius žmonių miegojimo ypatumus, teigia, kad krikščionybės eroje gyvenę žmonės dažniausiai nukreipdavo savo lovas į rytų pusę, nes buvo tikima, kad prisikėlęs Jėzus ateis būtent iš ten. Žinoma, yra tikimybė, kad kai kurie tai darė dėl to, kad atsikeltų su pirmaisiais saulės spinduliais. „Sunku įsivaizduoti pasaulį, kuriame tavo miegas ir kėlimasis priklauso nuo tavo kūno ir saulės“, – sako S.Handley.

Kitas įdomus, bet ne toks reikšmingas faktas – senovėje žmonės neturėjo garsą izoliuojančių sienų. Iki industrinės revoliucijos, žmonės labai kliovėsi žemdirbyste, dėl to tokie natūralus garsai kaip gaidžio giedojimas ar karvės mūkimas turėjo padėti atsikelti. Be to, bažnyčių varpai taip pat tarnavo kaip ankstyvasis žadintuvas. Mokslininkė mano, kad anksčiau žmonės turėjo būti ir labiau motyvuoti keltis tam tikrą valandą. 

„Kėlimasis kiekvieną dieną tą pačią valandą buvo etiškumo ir geros sveikatos pavyzdys. Buvo manoma, kad tiems, kurie anksčiau atsikėlė iš lovos, Dievas suteikia daugiau fizinės stiprybės“, – teigia S.Handley.

Pirmieji žadintuvai

Apie 1600-1700 m. vidinis žmogaus laikrodis jau tapo nebe toks svarbus, nes rinkoje pasirodė pirmasis žadintuvas, pritaikytas namams – žibinto formos laikrodis. Jis buvo sukurtas taip, kad viduje esantys svareliai tam tikru metu atsitrenktų į varpelį ir taip pažadintų žmogų. Apie 1800 m. turtingesnės D. Britanijos šeimos turėjo beldėjus – žmones, kurie ilgomis lazdomis kalendavo į langą tol, kol klientas atsikeldavo. Kai kurie iš jų turėjo ir šiaudelius, per kuriuos į langą šaudydavo pupas. Šiuos žmones-žadintuvus pakeitė 1930-1940 m. atsiradę pigūs žadintuvai.

Bet ar žmonių priklausomybė nuo žadintuvų tikrai yra gerai? Dabar savaitgaliais mes esame linkę pamiegoti ilgiau – o tai rodo, kad per visą savaitę miegame nepakankamai. Be to, dauguma žmonių ilgai dirba, o vakarais ilgai sėdi prie televizorių, kompiuterių ar mobiliųjų telefonų.

„Darbo dienomis žmonės galėtų pamiegoti ilgiau eidami miegoti anksčiau, bet mažai kas yra įpratę taip daryti. Miegas nebėra prioritetas, todėl mes nelabai turime kitą pasirinkimą, tik žadintuvą“, – pastebi M.Jackson.

Šiuo atveju istorija gali mus šiek tiek pamokyti. Anksčiau miegas buvo siejamas su sveikata, žmonės darydavo specialius žolelių gėrimus ir į pagalves dėdavo skaniai kvepiančias gėles. Be to, užsiimdavo raminančia veikla – maldomis ir meditacija. Parengta pagal livescience.com

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(3)
(2)
(1)

Komentarai ()