Žmonės pamanė, kad tai - išmestas parduotuvės manekenas - kas nužudė ir perpjovė perspektyvią aktorę?  ()

Kai pasirodžiusi nauja knyga iškėlė teoriją, kas nužudė Elizabeth Short, atsirado ir daugiau šaltinių, įskaitant ir prie šios bylos dirbusio policininko sūnų, rašo „Rolling Stone". Ši garsi Holivudo byla iki šiol kelia daug diskusijų, o daugelis, kurie gyveno tuo metu Los Andžele, iki šiol kalba apie kraupų nusikaltimą ir tragišką jaunos aktorės likimą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Kaip gali būti, kad atsiranda britų rašytoja ir išsprendžia vieną liūdniausiai pagarsėjusių Amerikos neišaiškintų nužudymo bylų?" – sakė neseniai pasirodžiusios knygos „Black Dahlia, Red Rose" autorė Piu Eatwell, su humoru reaguodama į reakciją į jos knygą.

Knygoje, kurią autorė vadina „pusiau detektyvine istorija, pusiau istorijos dalimi", ji atkuria paskutines aktorės karjeros siekusios Elizabeth Short gyvenimo dienas, o vėliau aprašo ilgą tyrimą, kurį atliko policijos departamentas, turėjęs per daug artimų ryšių tiek su nusikaltėliais, tiek ir su žiniasklaida.

Savo knygoje P. Eatwell įtikinamai argumentuoja, kas iš tiesų nužudė E. Short, ir prie tokios išvados ji priėjo po išsamaus kelerius metus vykdyto tyrimo. Ji teigia, kad jauną moterį nužudė Leslie Duane'as Dillonas, kuris dirbo viešbučio portjė, o anksčiau buvo laidotuvių biuro savininko padėjėjas.

Jis trumpai buvo laikomas pagrindiniu įtariamuoju šioje byloje, tačiau vėliau policija jį paleido. P. Eatwell rašo, kad Los Andželo policijos departamentas tyčia paleido E. Short žudiką, nes vienas iš dviejų pagrindinių bylos tyrėjų, seržantas Finisas Brownas, kaip įtariama, buvo korumpuotas policininkas, turėjęs ryšių su Marku Hansenu, vietos naktinio klubo ir kino teatro savininku bei įtariamu L. D. Dillono bendrininku E. Short nužudymo byloje.

Po knygos išleidimo praėjusių metų rudenį P. Eatwell iš skirtingų nepažįstamų žmonių išgirdo įvairių teorijų ir sulaukė informacijos. Tačiau viena istorija išsiskyrė iš kitų, nes patvirtino ir papildė jos pačios knygoje iškeltą teoriją. Anksčiau Long Bičo policijos departamente dirbęs, o dabar jau pensijoje esantis Buzas Williamsas knygos autorei pasakojo, kad jo tėvas Richardas F. Williamsas dirbo Los Andželo policijos departamento Kovos su organizuotu nusikalstamumu komandoje, kuriai pirmiausia ir buvo pavesta ištirti E. Short nužudymą.

R. Williamsas taip pat buvo artimas tai pačiai komandai priklausiusio pareigūno Cono Kellerio, kuris pirmiausia ir sulaikė L. D. Dilloną, draugas. B. Williamsas pasakojo, kad buvę policijos pareigūnai negalėjo išmesti L. D. Dillono iš savo galvų.

Keli faktai apie E. Short tragediją

„Mano tėtis ir aš buvome gana artimi nuo tada, kai man suėjo maždaug 16 metų, – žurnalui „Rolling Stone" pasakojo Buzas. – Kasmet eidavome į žvejybą keturioms ar penkioms dienoms su juo ir jo draugais iš Los Andželo policijos departamento."

Vienos tokios išvykos metu Buzas nugirdo, kaip jo tėvas ir C. Kelleris aptarinėjo Juodojo jurgino bylą, ir jis pamena, kaip jie sakė maną, kad L. D. Dillonas suorganizavo tą žmogžudystę kartu su dar dviem vyrais – Marku Hansenu ir paslaptinguoju vyru, vardu Jeffas Connorsas, kurį tyrėjai iš pradžių palaikė L. D. Dillono lakios vaizduotės vaisiumi.

„Mano tėtis manė, kad L. D. Dillonas buvo žudikas, – pasakojo B. Williamsas. – C. Kelleris manė, kad L. D. Dillonas dalyvavo nužudant, tačiau žudė M. Hansenas." Savo ruožtu pats B. Williamsas mano, kad šiedu susimokė nužudyti E. Short po to, kai ši sužinojo apie jų vykdytus viešbučių apiplėšimus. Tačiau apie tai kiek vėliau.

22 metų E. Short buvo kilusi iš Medfordo miesto Masačiusetso valstijoje, tačiau vėliau persikraustė į Kaliforniją – norėjo tapti aktore. 1947 metų sausio 15 dieną ji buvo aptikta negyva viename tuščiame žemės sklype Los Andželo Leimert Parko rajone. Tačiau ji buvo ne šiaip nužudyta: ji buvo kankinta, o vėliau jos palaikai buvo išniekinti, mediciniškai tiksliai perpjauti pusiau, išimti vidaus organai, iš kūno išleistas visas kraujas.

Ant jos šlaunies buvusi rožės tatuiruotė buvo išpjauta ir įkišta į jos makštį. Jos veidas buvo supjaustytas (veikiausiai jai dar esant gyvai), o lūpų kraštai išpjauti taip, kad ji atrodytų vulgariai išsišiepusi. Merginos lūpos ir žandai buvo perpjauti ir taip sukurta neva kraupi šypsena. Niekam nekėlė abejonių, kad ją pražudė maniakas ir psichopatas.

Kai E. Short palaikai buvo rasti, FTB labai greitai nustatė jos tapatybę pagal pirštų atspaudus, kurie sutapo su ankstesne byla, kuomet ji, dar būdama nepilnametė, buvo sulaikyta dėl vairavimo išgėrus. Skrodimas parodė, kad E. Short mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis bei šoko nuo smegenų sutrenkimo ir pjautinių veido žaizdų.

Pasikalbėję su jaunos moters draugais ir pažįstamais, Los Andželo policijos departamento pareigūnai nustatė, kad ji dingo prieš šešias dienas, o tai leido padaryti išvadą, kad prieš nužudymą ji buvo pagrobta. Vienas iš paskutiniųjų žmonių, kurie kalbėjosi su E. Short, buvo M. Hansenas, kuris, kaip savo knygoje rašo P. Eatwell, buvo „turtingas ir galingas Holivudo šulas", turintis „ryšių su Los Andželo pogrindiniu pasauliu". E. Short praleido su M. Hansenu kelias naktis: vyresnį M. Hanseną ji seksualiai labai traukė, rašo P. Eatwell.

Po E. Short nužudymo M. Hansenas iš pradžių buvo susietas su jos nužudymu, kai į laikraščio „The Los Angeles Examiner" redakciją paštu buvo atsiųsta auksu dekoruota adresų knygelė su jo vardu pirmame puslapyje, bei E. Short asmeninių daiktų, įskaitant jos gimimo liudijimą, socialinio draudimo kortelę bei asmenines nuotraukas.

1949 metais E. Short nužudymo tyrimas buvo perduotas Kovos su organizuotu nusikalstamumu komandai, kuri labai priartėjo prie to, kad suimtų L. D. Dilloną, kai jis atsiuntė laišką, pasirašęs jį Jacko Sando vardu, Los Andželo policijos departamento vyriausiajam policijos psichiatrui Josephui Paului De Riveriui.

L. D. Dillonas teigė, kad E. Short galėjo nužudyti jo pažįstamas vardu Jeffas Connorsas, keršydamas už tai, kad ji pagrasino atskleisiantį „reikalą, kuris nėra prideramas paprastam asmeniui". J. P. De Riveris manė, kad J. Connorsas tebuvo „L. D. Dillono vaizduotės projekcija".

Tačiau P. Eatwell rašo, kad pasirodo, jog J. Connorsas tikrai egzistavo. L. D. Dillonas taip pat žinojo E. Short nužudymo detalių, kurias policija laikė paslaptyje, ir jis sakė manęs, kad ji buvo nužudyta vieno motelio kambaryje. Tačiau L. D. Dilloną savaitę sulaikytą išlaikę pareigūnai jį paleido, nes surado J. Connorsą, kuris pateikė prieštaringos informacijos apie jo paties ryšį su E. Short. Galiausiai ir J. Connorsas buvo paleistas, ir Juodojo jurgino byla, išskyrus kelis asmenis, kurie buvo įtarti vėlesniais metais, galiausiai pateko į aklavietę.

„Be galo sunku gauti dokumentų, nes Los Andželo policijos departamentas jų neduoda", – sakė P. Eatwell. Savo tyrimo metu ji atidžiai išnagrinėjo FTB bylą, kurią jai pavyko gauti 2015 metais pateikus prašymą pagal Laisvės gauti informacijos aktą. Taip pat ji gavo didžiosios žiūri liudijimus ir dalį Los Andželo policijos departamento naujai paskelbtos bylos informacijos. Viso to prireikė tam, ką ji vadina „sąžiningu įvertinimu ir tikėtinu paaiškinimu, kas nužudė E. Short".

O. Eatwell teigia, kad L. D. Dillonas nužudė E. Short M. Hanseno, kuriam jis dirbo, nurodymu. Rašytoja mano, kad jie nužudė E. Short „Aster" motelyje, kur buvo apsistojęs L. D. Dillonas ir kurio savininkai Henry ir Clora Hoffmanai viename iš kambarių rado „daug kraujo ir išmatų".

Motelyje gyvenę liudininkai teigė matę tamsiaplaukę merginą, kuri atitiko E. Short apibūdinimą, bei vyrą, atitikusį M. Hanseno apibūdinimą. B. Williamsas pamena savo tėvą ir jo kolegą C. Kellerį kalbant apie tai, kaip „L. D. Dillonas sakė, jog Elizabeth buvo nužudyta dėl to, kad susidėjo su gaujos, kuriai jis priklausė, nariais, plėšusiais viešbučius".

„Vienas iš gaujos narių įsidarbindavo naktiniu portjė ir sužinojęs, kur yra seifas, po kelių dienų išeidavo iš darbo. O po dar kelių dienų tas vyrukas su draugais sugrįždavo ir apiplėšdavo viešbučio seifus ir pavogdavo brangenybes bei pinigus", – sakė B. Williamsas. Nors P. Eatwell apie tai, ką žinojo B. Williamsas ir jo tėvas, sužinojo jau pasirodžius knygai, ji mano, kad jie kai ką užčiuopė. „Ši versija vis labiau įtikinama: su šiuo nužudymu yra susijusi grupė žmonių".

„Tačiau kadangi nėra kaltės įrodymų, beveik neįmanoma pasakyti: „Štai šitas žmogus jai trenkė per galvą, o šis ją perpjovė pusiau", – sako P. Eatwell. – Tačiau galiu pasakyti, kad, remiantis mano knygoje pateiktais įrodymais ir remiantis tuo, kas paaiškėjo vėliau, su šiuo nužudymu yra susiję L. D. Dillonas, M. Hansenas ir J. Connorsas, ir jis buvo įvykdytas „Aster" motelyje. Ir viskas buvo užglaistyta, nes M. Hansenas turėjo ryšių policijoje." Knygoje iškeltos teorijos sulaukė „gana didelio atgarsio", sako autorė.

„Iš tam tikrų jėgų JAV buvo juntamas tam tikras pasipriešinimas, ir... buvo tam tikras skepticizmo lygis, nes esu visiška priešingybė tokiems žmonėms, kaip (detektyvų rašytojas) Jamesas Ellroy. Nesu baltaodė, nesu vyras, nesu iš Los Andželo, neturiu draugų policijoje", – teigė ji.

Kokie įtikinami būtų P. Eatwell argumentai, veikiausiai niekada nerasime galutinio atsakymo, kas taip brutaliai tuomet nužudė E. Short. Įrodymų labai trūksta, o ir dauguma su šia byla susijusių žmonių jau seniai yra mirę. Tačiau žinome vieną dalyką: nepaisant visų ženklų, kurie bylojo apie galimą jų dalyvavimą nužudyme, L. D. Dillonas ir M. Hansenas niekada nebuvo areštuoti.

Beje, po daugelio metu L. D. Dillonas savo dukterį pavadino... Elizabeth. Ir vėliau buvo aptarinėjama ši kraupi gražuolės, kuri buvo pavadinta juoduoju jurginu dėl itin tamsių plaukų ir pomėgio šiai gėlei, tačiau tikrosios tiesos neaptiko niekas.

Daug kalbama ir apie tai, kad ji mėgo triukšmingas draugijas, o šou pasaulis, kurio taip ilgai siekė, merginai ne juokais susuko galvą. Kai kurie ją pažinoję žmonės sakė, kad būtent begalinis noras tapti garsia aktore ją ir pražudė.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(5)
(11)
(-6)

Komentarai ()