8 mitai apie žmogaus kūną, kuriais galbūt iki šiol tikėjote: kiek metų virškinama guma ir kodėl žmonės nerimauja dėl susukto liežuvio  (2)

Kažkada žmonės tikėjo, kad naujagimiai nejaučia skausmo arba kad alkoholis sušildo kūną. Mokslas įrodė, kad tai yra netiesa. Štai dar aštuoni mitai apie žmogaus kūną, kuriais galbūt iki šiol tikėjote.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1 mitas – žmogaus pirštų atspaudai yra unikalūs

Vieno pirštų atspaudo pakaktų, kad žmogus būtų pripažintas kaltu. Tačiau mes negalime įrodyti, kad visos vijos, kilpos ir išlinkimai yra unikalūs.

„Neįmanoma įrodyti, kad nėra dviejų vienodų (pirštų atspaudų), – sakė teismo medicinos mokslo atstovas iš Jungtinės Karalystės Mike‘as Silvermanas leidiniui „The Telegraph“. – Tai neįtikėtina, kaip ir laimėjimas loterijoje, bet žmonės laimi kas savaitę.“

Jei dauguma žmonių tiki, kad imant pirštų atspaudus neįmanomos klaidos, galimi rimti padariniai. Pavyzdžiui, 2005 m. kriminologas iš Kalifornijos universiteto Simonas Cole‘as atliko tyrimą ir aptiko 22 atvejus Amerikos teisėsaugos istorijoje, kai buvo suklysta imant pirštų atspaudus.

Jis pabrėžė – reikia žinoti, kad ir čia įmanomos klaidos, tada mažiau nekaltų žmonių bus apkaltinti ar net nuteisti dėl nusikaltimų, kurių nepadarė.

2 mitas – gebėjimas susukti liežuvį perduodamas genetiškai

1940 m. genetikas Alfredas Sturevantas paskelbė, kad gebėjimą susukti liežuvį lemia genetika – galinčių susukti liežuvį tėvų vaikai ir tai sugebės, rašoma sciencealert.com.

Po 12 metų genetikas Philipas Matlockas atliko tyrimą ir paneigė A. Sturevanto teoriją. Jis atlygino 33 poras identiškų dvynių ir pamatė, kad septyniose porose vienas iš dviejų galėjo susukti lietuvį į ritinėlį, o kitas – ne.

Identiškų dvynių genai yra tokie patys, taigi akivaizdu – ne genai yra lemiamas veiksnys. Vis dėlto praėjus 65 metams po P. Matlocko tyrimo publikavimo, mitas apie liežuvio susukimą ir genetiką tebėra gajus.

Šis mitas nekelia pavojaus gyvybei, tačiau bereikalingo streso gali sukelti. Kaip sakė biologas Johnas McDonaldas, jis sulaukia laiškų iš sunerimusių vaikų – jie bijo, kad nėra tikri savo tėvų palikuonys, nes nesugeba susukti liežuvio.

3 mitas – turime 5 pojūčius

Vaikai mokomi, kad žmonės turi 5 pojūčius – regėjimą, klausą, skonį, uoslę ir prisilietimus. Šis faktas buvo minimas dar 350 prieš Kristų graikų filosofo Aristotelio veikaluose. Iš tiesų turime daugiau nei 5 pojūčius, kur kas daugiau. Mokslininkai net nežino, kiek pojūčių turime, galbūt nuo 22 iki 33. Tai ir balanso pojūtis, temperatūros pojūtis, skausmo pojūtis, judėjimo pojūtis ir t. t.

4 mitas – nagai ir plaukai auga ir žmogui mirus

Mirus žmogaus kūne vyksta nemažai baugių procesų, bet nagai ir plaukai nebeauga, nes tam reikia naujų ląstelių, o jų po mirties neatsiranda.

Po mirties dėl dehidratacijos traukiasi oda, todėl nagai ir plaukai tarsi išryškėja, taigi gali atrodyti, kad auga.

5 mitas – negalima žadinti vaikštančio per miegus žmogaus

Apie 7 proc. viso pasaulio žmonių bet tam tikru etapu gyvenime yra vaikščioję per miegus, tačiau niekas nežino, kas sukelia somnambulizmą. Mitas, kaip elgtis pamačius vaikštantį per miegus žmogų, yra labai senas.

Psichologas, miego sutrikimų gydytojas iš Pensilvanijos Markas Pressmanas sakė „Live Science“, kad įsitikinimas, jog pavojinga žadinti per miegus vaikštantį žmogų, atsirado senais laikais, kai buvo tikima, kad miegant siela palieka kūną.

Leisti somnambului vaikščioti – ne itin geras sprendimas, žinom atvejų, kai vaikščiodami miegodami žmonės susižalojo ar net žuvo. Geriausia būtų atsargiai nuvesti miegantįjį atgal prie lovos.

6 mitas – praryta kramtomoji guma virškinama 7 metus

Jei tikite šiuo mitu, prieš metus nuryta kramtomoji guma turėtų vis dar būti organizme. Neįmanoma atsekti šio mito kilmės, bet jį paneigti lengva.

Kramtomoji guma gaminama iš sintetinės medžiagos, kuri nevirškinama. Tik tai nereiškia, kad kramtomoji guma negali keliauti virškinamuoju traktu.

Žmogaus organizmu gali pereiti iki 50 ct. monetos dydžio objektai, taigi gumulėlis gumos – ne bėda.

7 mitas – didžioji dalis kūno šilumos išgaruoja pro galvą

Medikai Rachel Vreeman ir Aaronas Carrollas sakė „The Guardian“, kad šio mito šaknys greičiausiai siekia šeštą dešimtmetį, kai buvo tirta, kokį poveikį šaltas oras turės kareiviams.

Pasakojama, kad savanorius aprengė specialiais itin šiltais kostiumais ir stebėjo, kaip kūnai reaguoja į didžiulį šaltį. Kariuomenės medikai tyrėjai padarė išvadą, kad daugiausia šilumos išgaravo per galvas – jie, regis, nepaisė fakto, kad galva buvo vienintelė neapsaugota kūno dalis.

Po dvidešimties metų JAV kariuomenės rekomendacijose kariams buvo paminėtas šis tyrimas ir nurodyta, kad neapdengus galvos šaltyje išgaruoja 40–45 proc. kūno šilumos. Taip užgimė mitas.

Jokia kūno dalis neišgarina kūno šilumos greičiau už kitas. 2008 m. Britų Kolumbijos universiteto Kineziologijos mokykloje tyrėja Thea Pretorius atliktas tai patvirtinantį tyrimą. Aštuoni tyrimo dalyviai 45 min. praleido 17 laipsnių vandenyje. Dalis tiriamųjų nardino galvas, kiti buvo panirę į vandenį iki kaklo. Tai, kurie buvo panardinę galvas, neteko 11 proc. daugiau kūno šilumos, dėl to, kad jie buvo panardinę didesnę kūno dalį į vandenį.

Galva sudaro tik 7 proc. kūno paviršiaus, taigi ji sulaiko kūno šilumą ne daugiau nei kitos kūno dalys.

8 mitas – kai kurie žmonės turi dvigubus sąnarius

Turbūt teko matyti žmogų, kuris gali atlenkti nykštį į priešingą pusę arba sulenkti koją per kelį į priešingą pusę. Galbūt net pats galite taip padaryti. Tačiau dauguma žmonių to padaryti negali, tad prigijo mitas, kad kai kas gali turėti dvigubus sąnarius.

Deja, tai ir yra mitas – niekas negimsta su dvigubais sąnariais, tiesiog kai kurių žmonių sąnariai būna išskirtinai lankstūs. Tai vadinama sąnarių hipermobilumu, jį turi apie 10–25 proc. viso pasaulio žmonių.

Sąnarių hipermobilumas atsiranda arba dėl neįprastos formos kaulų, arba dėl ilgų raiščių, BBC teigė anatomas, paleontologas Michaelas Habibas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(16)
(4)
(12)

Komentarai (2)