To, ką Mėnulyje būtų pamatę dinozaurai, nėra regėjęs joks žmogus: teks perrašyti vadovėlius – štai kas tuo metu vyko Žemės palydove  ()

Jeigu dinozaurai būtų turėję teleskopus, jie būtų galėję pamatyti reiškinį, kurio negalime pamatyti dabar – iš Mėnulio kraterių trykštančią lavą.

Seniau mokslininkai manė, kad Mėnulio vulkaninis aktyvumas apmirė prieš milijardą metų. Tačiau nauji duomenys iš NASA palydovo teikia užuominas, kad lava Mėnulyje tekėjo dar visai neseniai – prieš mažiau nei 100 milijonų metų.

Mokslininkas Johnas Kelleris iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro sako, kad šis atradimas tiesiogine šio žodžio prasme turėtų priversti geologus perrašyti vadovėlius – ir kitą literatūrą – apie Mėnulį.

Skriedami aplink Mėnulį „Apollo 15“ misijos astronautai nufotografavo keistas sankaupos, pavadinto Ina, liekanas. Tyrimas parodė, kad Ina buvo pakankamai jaunas krateris, susiformavęs vietinio vulkaninio išsiveržimo metu – tačiau manyta, kad dauguma Mėnulyje vykusių vulkaninių išsiveržimų vyko prieš 3,5 – 1 milijardą metų.

Tačiau naujos nuotraukos iš palydovo „Lunar Reconnaissance Orbiter“, kuris aplink Mėnulį pradėjo skrieti 2009 metais, rodo, kad Ina buvo ne viena. Mokslininkai pastebėjo 70 panašių lopinėlių tamsiuose vulkaniniuose laukuose toje Mėnulio pusėje, kuri mums matoma iš Žemės.

Šios uolienų sankaupos yra vadinamos nereguliariais jūriniais lopinėliais. Juos galima atskirti iš lygių, apvalių kalvų mišinių su tamsiais ir nelygiais žemės lopinėliais. Vidutiniškai jų plotis užima vos 500 metrų – tad jie yra per maži, kad juos būtų galima pamatyti iš Žemės.

 

Tai, kad šių lopinėlių tiek daug, sufleruoja, kad vulkaninis aktyvumas Mėnulyje buvo itin paplitęs reiškinys, ir dar visai neseniai. Anot atlikto tyrimo, trys sankaupos, kaip manoma, yra mažiau nei 100 milijonų metų senumo – o Inai gali būti net mažiau nei 50 milijonų metų. Mokslininkai sako, kad tyrimo metu naudojo metodą, kuris susieja kraterių matmenis su Mėnulio žemių pavyzdžių, surinktų „Apollo“ misijų bei sovietų robotinių Mėnulio misijų metu, amžiumi. Šis tyrimas buvo paskelbtas leidinyje „Nature Geoscience“.

Šie atradimai taip pat gali pakeisti mokslininkų nuomonę apie Mėnulio giluminių sluoksnių temperatūrą.

Tyrimui vadovavusi Arizonos valstijos universiteto absolventė Sarah Braden sako, kad tamsių lopinėlių egzistavimas ir jų amžius rodo, kad Mėnulio pluta turėjo būti pakankamai karšta – kad parūpintų magmos nedideliems išsiveržimams, kurie padėjo suformuoti šiuos nedidelius darinius.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(55)
(3)
(52)

Komentarai ()