Žmonės iš pasaulio krašto: unikali Maorių tauta, kuri sugebėjo klestėti net po europiečių atėjimo (Video)  ()

Šiandien žmonės jau yra apsigyvenę beveik kiekviename pasaulio kraštelyje, o viena iš paskutiniųjų vietų, kurią jiems pavyko pasiekti, yra Naujoji Zelandija. Tuo metu kai visame pasaulyje baigėsi Pleistoceno epocha ir paukščiai Moa visame pasaulyje išnyko – Naujojoje Zelandijoje šiuos didelius, neskraidančius paukščius vis dar medžiojo vietiniai: maoriai. Kai jie atvyko į šį salyną, visa gamta dar buvo nepaliesta žmogaus – o šiandien maoriai ir toliau stengiasi prisitaikyti prie vis besikeičiančio pasaulio.

Maorių kultūros ištakos

Manoma, kad maoriai kilo iš Rytų Polinezijos netoli Draugijos ir pietinių Kuko salų. Jų mitologijoje kalbama apie gimtinę Hawaiki, kuri yra pusiau mitinė. Anot maorių, čia po mirties atkeliauja žmonės ir gyvena dievai.

Į Naująją Zelandiją maoriai pirmą kartą atvyko apie 1300 metus – ar galbūt dar kiek anksčiau. XIII-XIV a. šias salas Polinezijos gyventojai laikė pasaulio pakraščiu, todėl maorius būtų galima vadinti žmonėmis, gyvenusiais pasaulio krašte.

Ankstyvieji maoriai

Kai maoriai pirmą kartą išvydo Naująją Zelandiją, čia dar gyveno pirmykščiai gyvūnai, o didelė dalis salos buvo padengta miškais. Be to, čia buvo šalčiau nei maorių gimtinėje – o tai reiškė, kad kai kurie augalai, kuriuos su savimi atsigabeno maoriai, čia augo sunkiai arba neaugo visiškai, pavyzdžiui paprastasis duonmedis, kokosai ir bananai.

Dėl sunkesnių gyvenimo sąlygų pirmieji Naujosios Zelandijos gyventojai įsikūrė netoli pakrantės ir medžiojo Moa paukščius ir ruonius. Ilgainiui jie persikėlė gyventi giliau į miškus ir gan stipriai įtakojo laukinę salos aplinką – nes tokie gyvūnai kaip Moa ir Hasto erelis išnyko.

XVIII a. maoriai jau buvo įpratę prie kitokių gyvenimo sąlygų ir įkūrė žemdirbių bendruomenes visoje Naujojoje Zelandijoje. Jų visuomenė buvo pasidalinusi į gentis, aukščiausią statusą senovės maorių visuomenėje turėjo vadai, po jų sekė paprasti žmonės, o žemiausioje grandyje – vergai. Manoma, kad tohunga – šventikai ir religijos ekspertai – irgi turėjo atskirą vietą visuomenėje.

Po ūkių atsiradimo maoriai sukūrė daugybę religijos ir bendravimo taisyklių, kuriomis vadovaujasi dar ir šiandien.

Maoriai ir europiečiai

Rimta prekyba tarp maorių ir europiečių prasidėjo XIX a., o svarbiausios prekės buvo kiaulės ir bulvės. Šis maistas greitai tapo maorių tradicinio maisto dalimi. 1840 m. pagal Waitangi sutartį, Naujoji Zelandija tapo D. Britanijos kolonija. Maoriai iš pradžių tam priešinosi, bet laikui bėgant pasitraukė ir užleido didžiąją dalį žemių europiečiams.

Bet XX a. pradžioje maorių kultūra ėmė atsigauti ir integruotis į Pakehos – baltosios Europos visuomenę. Šiandien pasaulyje yra daugiau nei 500 tūkst. maorių, dauguma jų gyvena miestuose, todėl galima sakyti, jog XX a. prasidėję judėjimai, kuriais buvo siekiama išsaugoti šią kultūrą, pasiteisino.

Kadangi maoriai yra kilę iš Polinezijos, jie turi panašių socialinių, metafizinių ir religinių tradicijų, panašių į kitas šios salų grupės tautas. Į tai įeina ir mana bei tapu sąvokos.

Nors mana nėra identiška kiekvienai kultūrai, jos sąvoka egzistuoja visoje Okeanijoje. Maorių tradicijose ji siejasi su prestižu ir autoritetu, o senovėje daugiausia manos turėdavo aukštą statusą turintys žmonės, pavyzdžiui, vadovai ir tohunga.

Tuo tarpu tapu reiškia „šventas“. Objektai ir žmonės, kurie yra pripažįstami šventais yra „atidėti“ dievams – ir vieninteliai žmonės, kurie gali prie jų prisiliesti yra tohunga.

Maorių religija

Originaliai maorių religija yra politeistinė. Jie tikėjo, kad pasaulį sukūrė dievai – atua. Jų panteoną, be kitų dievybių, sudaro dangaus tėvas, žemės motina, miškų ir karo dievas. Vieną didžiausių vaidmenų kuriant žmoniją turėjo Tanas – miškų dievas, kuris sukūrė pirmąją moterį. Tohunga senovėje buvo atsakingi už kontaktą tarp žmonių ir dievų.

Kolonizavus Naująją Zelandiją daugelis maorių atsivertė į krikščionybę. XIX a. viduryje daugelis maorių stengėsi priešintis britų valdžiai remdamiesi naujojo tikėjimo idėjomis. Šiandien dauguma maorių, išpažįstančių krikščionybę, priklauso anglikonams, metodistams ir katalikams.

Menas ir tatuiruotės

Senovės maorių visuomenėje tradicinės meno šakos buvo audimas, skulptūros, šokiai ir dainavimas bei viena svarbiausių – tatuiruotės. Vyrų veidai anksčiau buvo pilnai tatuiruojami spiraliniais raštais, o moterys buvo paženklinamos ant smakro.

Iš pradžių tatuiruočių darymui buvo naudojami kirtikliai, pagaminti iš paukščių kaulų, atvykus europiečiams juos pakeitė metaliniai kirtikliai, o Pirmojo pasaulinio karo metu – adatos. Šiandien maorių tatuiruočių meistrai naudoja tuos pačius įrankius, kaip ir bet kurie kiti meistrai.

Maorių šokiai

Dar kelios svarbios ir gan glaudžiai susijusios meno formos maorių kultūroje – šokiai ir dainos. Geriausias to pavyzdys yra haka – čia vyrauja gyvybingi kūno judesiai ir giedojimas. Žinoma, šis šokis turi keletą skirtingų formų, kurios priklauso nuo to, kam šokis yra skiriamas.

Haka gali būti atliekamas ceremonijų tikslais arba norint motyvuoti grupę atlikti darbą. Šis šokių ir dainų derinys gali būti naudojamas ir kaip karo šokis, kuriuo yra siekiama demoralizuoti priešą negražiais veidais ir giedojimu.

Kultūros ateitis

Maorių kultūra yra viena iš nedaugelio, kuri sugebėjo klestėti po europiečių atėjimo. Jie iki dabar išlaikė nemažai savo kultūros aspektų, o Naujojoje Zelandijoje jų įtaka vis didėja. Kitaip sakant, šie žmonės iš pasaulio krašto artėja link pasaulio centro.

Parengta pagal ancient-origins.com

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(10)
(3)
(7)

Komentarai ()