Mikrobai, „antrosios smegenys“ ir Didžioji Smegenų siena: jos neįveikia net vaistai, bet jei įveikia mikroorganizmai - pasekmės visada būna baisios  ()

Ar mūsų nuotaikai, emociniam stabilumui gali daryti įtakos žarnyno veikla? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre dešimtą kartą vykusioje konferencijoje „Smegenų pažinimo savaitė 2019“ specialistai atskleidė svarbiausias tiesas apie glaudų virškinimo sistemos bei smegenų ryšį.

Lietuvos Neuromokslų asociacijos prezidentas, neurobiologas prof. Osvaldas Rukšėnas sako, kad tokį stebuklingą tvarinį, kaip smegenis, norisi pažinti kuo geriau. Profesorius tikina, kad specialistai, dirbantys smegenų tyrimų srityje, pateikia patikimas žinias šia tema.

Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimantas Stukas neabejoja, kad visi organai tarpusavyje glaudžiai susiję, tad maistas, kurį suvalgome, turi įtakos ne tik virškinimui, bet ir visam organizmui, taip pat veikia mūsų nusiteikimą.

Kas tos „antrosios smegenys“?

„Žarnyno bakterijos turi įtakos ir smegenims. Gera žarnyno ir smegenų sąveika užtikrina sklandų viso organizmo darbą“, – teigia dr. R. Stukas. Jis atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką buvo manoma, jog laimės hormonas serotoninas yra gaminamas smegenyse, tačiau šiandien jau įrodyta, kad ši medžiaga gaminama žarnyne.

Dr. Aurelijus Burokas taip pat teigia, kad apie 90-95 proc. serotonino ir apie 50 proc. dopamino randama žarnyne. Pasak jo, keičiantis mikroorganizmams, keičiasi ir mūsų nuotaika, emocijos, socialinis elgesys, atmintis. „Seniai pastebėta, kad probiotikai mums gali padėti sulaukti sveikos senatvės“, – dėsto A. Burokas.

R. Stuko teigimu, mikrobai, gyvenantys žarnyne, smegenis gali paveikti įvairiai, pavyzdžiui, sumažėjus gerųjų bakterijų žarnyne, žmogus gali jausti depresyvią nuotaiką.

Gydytojas dr. Michael Mosley, parašęs knygą „Sumanaus žarnyno dieta“ teigia, kad žarnyne yra daugiau nei 100 milijonų neuronų. Jie plačiai išsibarstę ir sudaro tinklą, besidriekiantį nuo gerklės iki pat storosios žarnos. Šios „antrosios smegenys“ kontroliuoja virškinimą.

Mikrobai ir depresija

Mikrobiologė, doc. dr. Eglė Lastauskienė sako, kad mūsų kūnas – daugelio mikroorganizmų namai ir jų skaičius organizme apie dešimt kartų viršija ląstelių skaičių.

„Jeigu organizmas sveikas, mikroorganizmai mums padeda apsisaugoti nuo ligų bei jas įveikti“, – tikina mikrobiologė.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad dar 2011 m. buvo publikuojama, jog mikroorganizmai galbūt reguliuoja kažkokius procesus žarnyne, tačiau neturi jokio ryšio mūsų smegenims, kurių kontroliuoti niekas, išskyrus mus pačius, negali.

„Tačiau atlikti tyrimai įrodė, jog mikroorganizmų pakitimus žarnyne galime sieti su daugeliu neurologinių sutrikimų“, – pasakoja E. Lastauskienė.

M. Mosley taip pat tikina, kad pasikeitus žarnyno bakterijoms, gali sumažėti uždegiminių žarnyno ligų, I tipo cukrinio diabeto grėsmė, taip pat – nerimo, depresijos tikimybė.

Psichologinės traumos sutrikdo virškinimą

E. Lastauskienė pasakoja, kad prieš gimimą vaisius vystosi sterilioje aplinkoje – motinos gimdoje. Jei kūdikis gimsta natūraliai, jis kolonizuojamas motinos lytinių organų mikroflora, atliekant cezario pjūvį – motinos odos mikrobiota. „Yra tikimybė, kad būtent tokia mikroflora žmogų lydės visą gyvenimą“, – teigia E. Lastauskienė.

Mikroorganizmų sudėtis stabilizuojasi apie 2 kūdikio gyvenimo metus. Visgi jų sudėtis laikui bėgant kinta. „Kai keičiasi mūsų fiziologinė būsena, keičiasi ir mikroorganizmai, kurie mumyse gyvena – vienos rūšys išstumia kitas. Žarnyno patologijos pakeičia mikroorganizmų skaičių labai ženkliai ir labai greitai“, – pasakoja E. Lastauskienė.

2000 m., kai įvyko potvynis Kanadoje, buvo užkrėsti geriamojo vandens rezervuarai. Po šio įvykio apie 2300 žmonių susirgo žarnyno infekcijomis. Po persirgtos infekcijos daugeliui asmenų išsivystė dirgliosios žarnos sindromas. Atlikti tyrimai atskleidė, jog šio sindromo priežastys – psichologinės. Pasirodo, dirgliosios žarnos sindromo išsivystymą gali lemti stresas, įtampa, psichologinis diskomfortas. Net šeiminės padėties pasikeitimas ar vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali sukelti cheminių pokyčių centrinėje ir vegetacinėje nervų sistemoje, kurie sutrikdo įprastą, gerai koordinuotą virškinamojo trakto veiklą.

Mikroorganizmai gali nukeliauti į smegenis

Gydytojas Michael Mosley teigia, kad kadaise žarnyno mikrobai buvo ignoruojami, o dabar kyla pavojus per daug juos išreklamuoti.

Nekeista, juk jau žinome, kad jie padeda saugoti žarnyną nuo pavojingų įsibrovėlių, sintetina keletą vitaminų, skaido maistines skaidulas, kurių mūsų organizmas negali suvirškinti, taip pat padeda reguliuoti kūno svorį, imuninę sistemą.

Mikrobiologė Eglė Lastauskienė pasakoja, kad egzistuoja Didžioji Smegenų siena (Hematoencefalinis barjeras), kuri saugo, kad į mūsų smegenis nepatektų jokios medžiagos. Dėl to, kai bandome gydyti smegenų ligas, vaistai taip pat nepraleidžiami, todėl smegenų gydymas – labai sudėtingas.

„Mikroorganizmai – tobulesni už vaistus, nes jie sugeba įveikti Didžiąją Smegenų sieną ir patekti į smegenis. Tačiau jei tenai nukeliauja, pasekmės visada būna baisios, gresia ilgas rimtų ligų gydymas. Tačiau mus geba saugoti Bifido ir Lactobacilos“, – sako mikrobiologė.

E. Lastauskienės teigimu, mokslininkai šiuo metu labiausiai gilinasi į tai, kokią dietą galima būtų parinkti žmogui, kuris kenčia nuo smegenų uždegimo. Svarstoma, kokia mityba padėtų, kad uždegimas (meningitas, encefalitas) praeitų lengviau. Juk žinome, kad smegenų uždegimai palieka nemalonius liekamuosius reiškinius.

Konservantai – gerųjų bakterijų priešai

Vilniaus universiteto profesorius R. Stukas sako, kad Vokietijoje bei Prancūzijoje yra atlikta daug mokslinių tyrimų, rodančių, kad tų žmonių, kurie negamina namuose, o vartoja daug greito, jau paruošto maisto su konservantais, organizmas neaprūpinamas vitaminais, provitaminais, bioflavonoidais, kitomis biologiškai vertingomis medžiagomis. „Dėl to silpsta imuninė sistema, sutrinka žarnyno bakterijų gyvybingumas, ima varginti įvairūs sveikatos sutrikimai“, – sako mitybos specialistas.

Pirkdami jau pagamintą maistą, su juo gauname ir konservantų. „Lietuvoje šiai dienai yra apie 460 E raide žymimų maisto priedų. Europos sąjungoje – daugiau nei 1000. Labiausiai iš jų reikėtų vengti konservantų“, – pabrėžia profesorius. Šios medžiagos gali kenkti imuninei sistemai virškinimui, dideli jų kiekiai gali būti toksiški. Konservantai neleidžia daugintis gerosioms žarnyno bakterijoms, kurios labai reikalingos geram virškinimui palaikyti. Nuo jų gyvybingumo priklauso ir vaikų intelekto koeficientas.

Smegenims būtinos skaidulinės medžiagos

R. Stukas teigia, kad mūsų smegenims būtinos ir skaidulinės medžiagos. Jų yra daržovėse, pilno grūdo produktuose. Skaidulinės medžiagos reikalingos gerai virškinimo sistemai palaikyti bei bakterijų gyvybingumui.

Smegenims reikia taip pat nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, magnio, kalcio, cinko, geležies, vitaminų B1, B9, B12, D ir E. Šių medžiagų šaltiniai – lapinės daržovės, riešutai, mėsa, jūrų gėrybės (midijos, austrės, moliuskai, aštuonkojai), žuvys (lašišos, sardinės, silkės).

Mitybos specialisto teigimu, šiandien populiari vegetariška ir veganiška mityba neretai lemia tam tikrų medžiagų trūkumą organizme. Kai jų stinga, smegenys būna ne tokios atsparios uždegimui, žmogus labiau rizikuoja susirgti depresija ir demencija. „Sveika visavertė mityba smegenų darbui yra svarbesnė nei kokio nors vieno sveiko produkto vartojimas“, – pabrėžia Vilniaus universiteto profesorius.

Daugiau dėmesio – sveikai mitybai

„Amerikiečių mokslininkai maždaug prieš keturiasdešimt metų jau nustatė, kad mūsų sveikatai apie 50 proc. įtakos daro mūsų mityba bei gyvenimo būdas“, – teigia profesorius. Todėl valgyti reikėtų tai, kas biologiškai vertinga. Kiekvienam turėtų būti svarbu, kokie komponentai patenka į organizmą ir tampa mūsų kūno ląstelėmis.

Mitybos specialistas visiems pataria atsakyti į svarbiausius klausimus apie mitybą: ar pakankamai valgome baltymų, sveikatai palankių riebalų, kompleksinių angliavandenių, skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralinių medžiagų? Taip pat – ar valgome subalansuotus jų kiekius, kokias pertraukas darome tarp valgymų ir ar perskaitome produktų etiketėse informaciją?

„Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidė, jog vos 20 proc. gyventojų, rinkdamiesi parduotuvėje produktus, pasvarsto, kurie yra naudingesni bei sveikesni“, – atskleidžia R. Stukas.

Renkantis maistą pirmoje vietoje lietuviams – jo skonis, antroje – kaina ir tik galiausiai pagalvojama, ar jis sveikas.

„Maisto pasirinkimas šiandien – milžiniškas ir vartotojas pats turi nuspręsti, ką valgyti. O gamintojams mes galime daryti įtaką rinkdamiesi sveikesnius produktus“, – būti sąmoningais ir rūpintis sveika mityba ragina Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimantas Stukas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Jūratė Bratikienė

(8)
(0)
(8)

Komentarai ()