Pats blogiausias dalykas, kurį padaro bet kokia dieta: rizika padidėja iki 12 kartų ir kaip galima to išvengti  ()

Intuityvus valgymas atsirado iš pasipriešinimo dietoms, kurios labai paplito po II pasaulinio karo. Pasak gydytojos Aušros Jauniškytės-Ingeleviečienės, vienas iš blogiausių dalykų, ką padaro dieta, yra tai, kad ji padidina valgymo sutrikimų riziką iki 12 kartų. Dieta vėliau sukelia persivalgymo atvejus, svorio padidėjimą, skatina nepasitenkinimą savimi, depresijos, nerimo simptomus. Nors tuo metu ir nukrenta svoris, vėliau jis grįžta žymiai didesnis.

Svarbiausia – jausti alkį ir sotumą

„Dietos sukelia apetito pokyčius, kurie išlieka ilgam. Buvo atliktas tyrimas, kuriame mėnesį tirti dietų besilaikantys žmonės. Tyrimas parodė, kad hormonų, kurie atsakingi už sotumą, sumažėjo, o alkio hormonų padidėjo. Žmonės galvoja, kad jie neturi valios laikytis dietos, tačiau tokius dalykus lemia mūsų organizmas. Šie pokyčiai išlieka dar visus metus po dietos“, – konferencijoje pasakojo gydytoja.

Pasirodo, jog mėnesinių ciklas hormonų yra reguliuojamas daug mažiau nei apetitas. Pastarasis reguliuojamas labai sudėtingai ir yra veikiamas daugybės faktorių. Pasak gydytojos, intuityvus valgymas nėra šiaip teorija, jis yra pagrįstas moksliniais tyrimais ir remiasi 10 pagrindinių principų.

„Labai svarbus yra sąmoningumas ir fiziniai pojūčiai. Intuityvus valgymas skatina išmokti atkreipti dėmesį į savo kūno pojūčius, tiek fiziologinius, tiek emocinius ir pradėti rūpintis savo sveikata.

Būtent savo, kad atskirtum, ko reikia tau pačiam, o ne prisitaikant iš įvairių teorijų po truputėlį“, – sakė A. Jauniškytė-Ingelevičienė. Tuo metu dietos kaip tik atvirkščiai, sukelia sumaištį ir nežinią, ką daryti.

Gydytoja pasakoja, kad dažnai ateina žmonės ir sako, kad nors maitinasi sveikai, suvalgo reikiamą kiekį kalorijų, vis tiek jaučiasi alkani, jiems norisi saldumynų. A. Jauniškytė pastebi, kad galbūt taip yra dėl to, jog nesiklausoma savo kūno poreikių, viskas daroma pagal griežtas teorijas, bet neatkreipiant dėmesio į savo savijautą.

„Visų pirma, atėjus pacientui, vertiname, kiek jam svarbus emocinis, o ne fiziologinis valgymas ir ar tai reikia gydyti. Kitas principas yra besąlyginis leidimas valgyti – leidžiu sau valgyti viską, ko norisi tuo metu ir negalvoju ar tai yra sveika, nesveika, ar vakar valgiau tą patį ir panašiai. Taip pat prie šio leidimo yra sąlyga, kad vėliau negalvosiu, jog reikės eiti daugiau sportuoti ar kitą kartą tą maistą sau leisiu valgyti tik po metų“, – kalbėjo gydytoja.

Šis punktas kelia daug diskusijų ir klausimų pacientams, ypač tiems, kurie yra įpratę laikytis dietų. Tai yra gebėjimas valgyti norimą maistą išalkus, reaguojant į sotumo pojūtį ir suprantant, kada jau gana. Reikia suprasti, kad ši sąlyga nėra skatinimas persivalgyti ar valgyti maistą, kuris pacientui yra visiškai nepriimtinas.

„Trečia, vertiname, kiek pacientas gali įvertinti savo alkio ir sotumo jausmą. Būna tokių žmonių, kuriems labai sunku suprasti, kada jie pavalgė ir kada dar ne, o kada jau persivalgė. Ketvirta, reikia įvertinti maisto produktų pasirinkimą ir kiek jis atitinka žmogaus poreikius. Šių poreikių galime nepajusti ir dėl miego stokos, nuovargio, tada norime rinktis nesveiką maistą. Vitaminų trūkumas taip pat skatina didesnį apetitą“, – sakė A. Jaunuškytė-Ingelevičienė.

Reikia atrasti valgymo malonumą

Vis dėlto, visa tai netinka absoliučiai visiems žmonėms. Kai kurie žmonės alergiški tam tikriems produktams, todėl jų tikrai nereikia skatinti valgyti visko. Tačiau jei žmogus nevalgo, tarkim, gliuteno turinčių produktų, nors juos toleruoja, specialistai skatina praplėsti maisto racioną.

„Svarbu atskirti emocijas nuo alkio. Reikia atrasti valgymo malonumą. Tai labai svarbi mūsų gyvenimo dalis ir nereikia to ignoruoti. Vienas iš tyrimų parodė, kad jei tą patį maistą valgome su malonumu, geriau įsisaviname maistines medžiagas. Ir atvirkščiai, jei valgome nemaloniai, įsisaviname mažiau maistinių medžiagų. Net iki 40 proc. padidėjo geležies įsisavinimas“, – pasakojo gydytoja.

Mitybai svarbi ir mankšta, pasirodo, tai glaudžiai susiję. Mankšta padeda sumažinti stresą, atsipalaiduoti, jaustis geriau. Gydytoja pataria neversti savęs daryti tai, ko nenori, tokiu atveju atsitiks priešingai – ji išsekins. Kiti intuityvaus valgymo principai – nevalgyti, norint numalšinti savo emocijas, gerbti savo kūną, vengti miego stokos, streso, rūpintis nuosaikia, normalia mityba.

„Intuityvus valgymas padeda psichologinės būklės pagerėjimui, pasitenkinimui savo kūnu. Net 9 iš 10 moterų yra nepatenkintos savo kūnu. Vyrai rečiau kreipiasi į gydymo įstaigas, rečiau prašo pagalbos, todėl tyrimų yra mažiau, nes jie gėdijasi. Intuityvus valgymas padeda ir atrasti didesnę motyvaciją sportuoti“, – apie šios mitybos pliusus pasakojo A. Jauniškytė.

Tarp intuityvių valgytojų yra daug mažiau žmonių, kenčiančių nuo valgymo sutrikimų. Fiziologiškai nauda taip pat pastebima. Pavyzdžiui, besilaikantys šių principų žmonės, turi mažesnį kraujo spaudimą, geresnius maitinimosi įgūdžius.

Ši mityba yra vienas iš valgymo sutrikimų gydymo etapų. Valgymo sutrikimai dažniausiai pasireiškia tada, kai keičiasi gyvenimas, pavyzdžiui, išėjus iš namų ir pradėjus studijuoti. Tokiais etapais labai padeda intuityvus valgymas. Įdomu, kad šis principas taikomas ir atletams, kai jie nustoja sportuoti, nes tuo metu itin didelė rizika susirgti mitybos ligomis.

„Jei pacientas kreipiasi iškart po dietos, svoris sugrįžta, nes jis visada grįžta po dietos. Visiškai besilaikantys šio principo žmonės turi mažesnį kūno masės indeksą, nes jis juos apsaugo nuo persivalgymo. Intuityvus valgymas gali sumažinti svorį tiems pacientams, kurie visada persivalgydavo ar jiems būdingas emocinis valgymas“, – sakė gydytoja.

Tačiau tai nėra siekiamybė, daugiau šalutinis poveikis. To mitybos specialistai nenaudoja. Tyrimai rodo, kad jei šie principai naudojami svorio metimui, tai tampa dieta ir praranda savo prasmę. Todėl pacientai informuojami, kad tai neturi tapti dieta. Tikslas yra pasirūpinti savimi, gera savijauta ir sveika gyvensena.

„Intuityvus valgymas yra procesas, kuriame yra etapai ir vyksta mokymasis. Prieš paskutiniame etape žmogus jau pats pradeda rinktis sveikesnį maistą, daugiau daržovių ir vaisių, bet ne dėl to, kad taip reikia, o dėl to, kad pats taip nori. Pradeda valgyti mažiau saldumynų. Paskutiniame etape žmogus pradeda mėgautis savo rezultais“, – apibendrino A. Jauniškytė – Ingelevičienė.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Gabrielė Grinkaitė

(0)
(1)
(-1)

Komentarai ()