Radinys Egipte atskleidė, kas statė tas milžiniškas piramides - organizacija buvo stebėtinai sudėtinga (Video)  (2)

Didžioji Gizos piramidė yra seniausia ir didžiausia iš trijų piramidžių, tebestovinčių El Gizoje, Egipte – ir taip pat yra vienintelis išlikęs „Pasaulio stebuklas“, iš buvusių septynių. Pastatyta per maždaug 20 metų, šis didžiulis statinys buvo skirtas ketvirtosios dinastijos Egipto valdovui Khufu, kaip kapas. Tačiau netoliese esančiame Wadi Al-Jarfos mieste archeologams aptikus keletą radinių, dabar darosi aiškiau, kaip senovinė bendruomenė sugebėjo įvykdyti tokias statybas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pierre’as Talletas ir jo komanda atrado užrašus žmogaus, vadinto Mereriu – kuris turėjo „inspektoriaus“ titulą ir buvo atsakingas už akmens gabenimą iš skaldyklų į Gizą.

Dokumentiniame filme „Didžioji Egipto piramidė: Nauji įrodymai“ atskleidžiama, kaip faraonas Khufu skirtingoms užduotims naudojo skirtingas darbininkų komandas – tam, kad įgyvendintų savo ambicingą Didžiosios Piramidės viziją.

Rastas papirusas rodo, kad Khufu skirstė darbininkus į komandas pagal konkrečius tikslus ir atsakomybes. Sprendžiant pagal Mererio užrašus, vieną tokią komandą sudarė 40 darbininkų, o keturios tokios komandos sudarė didesnį – 160 žmonių – būrį. Žinoma, tikslui pasiekti reikėjo daugybės tokių komandų ir būrių.

Filme pasakojama, kad Khufu neturėjo tiesiog atsitiktinių darbininkų – faraonui dirbo elitiniai specialistai.

Inspektorius Mereris buvo nedidelės, daugmaž 40 žmonių, grupės vadas. Tai tik didelio būrio dalis, tačiau darbo organizavimas, kurį matome čia, yra lygiai toks pat, kaip visose Didžiosios Khufu piramidės statybose, – pasakojo hieroglifus išvertęs P.Talletas. – Egzistavo labai tikslus darbų pasidalijimas. Viskas buvo tobulai suplanuota ir apskaičiuota. Tačiau jie susidūrė su problema – smarkiai trūko vario“.

Bet P.Talletui pavyko aptikti ir dar vieną radinį, kuris atskleidžia, kaip šią problemą sprendė statytojai. Už 240 km nuo Gizos esančioje Wadi Al-Jarfoje archeologai rado prieplaukos liekanas – prieplaukos, kurios ilgis siekė 200 metrų, o buvo ji L raidės formos. Tai reiškia, kad prieplauka buvo pakankamai didelė, jog galėjo suteikti užuoglaudą pakankamai didelei laivų flotilei, kuri galėtų keliauti į Sinajaus pusiasalį.

Pasak P.Talleto, statytojai keliaudavo į Sinajuje buvusias vario kasyklas, kur ir išsikasdavo reikalingąjį metalą – o paskui grįždavo į Wadi Al-Jarfą, o iš šios – į Gizą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(35)
(32)
(3)

Komentarai (2)