Rusiškoje Atlantidoje – daugybė senovinės civilizacijos pėdsakų (Video)  ()

Mitai apie hipotetinį žemyną – Atlantidą, yra be galo populiarūs, bet panašu, kad Rusijoje toks iš tiesų egzistuoja. Mokslininkai čia atrado 2000 metų senumo kapus ir lobius, datuojamos nuo Bronzos amžiaus iki Čingischano laikų.

Kodėl ši vieta vadinama Rusijos Atlantida? Dėl to, kad nedidelė sala virš didelio, dirbtinai susikūrusio ežero paviršiaus iškyla tik kartą metuose, bet tuo metu archeologams atskleidžia priešistorines mumijas ir didingus lobius.

Kaip tik šiuo metu Rusijos archeologai tyrinėja šią Atlantidą, bet laiko turi visai nedaug. Vanduo atslūgo tik kelioms savaitėms, o liepos pradžioje visi lobiai ir mumijos vėl pasiners į 15 metrų gylį. Žiemą šis ežeras užšals, o vasarą – vėl atslūgs.

Mokslininkai baiminasi, kad dėl tokių reiškinių itin svarbios archeologinės aikštelės būklė gali stipriai pablogėti. Rusijos archeologai sako, kad dirbami lenktyniauja su laiku, nes per trumpą laiką reikia išsaugoti kuo daugiau vertingo lobio.

Vertingi atradimai

Rusijos archeologai sako, kad itin vertingas atradimas – tai 2000 metų senumo nekropoliai, kuriuos pastatė klajoklių genčių sąjunga – hunai. Čia buvo rastos ir dvi „madingos“ mumijos, palaidotos su įrankiais, kuriuos naudojo savo darbui.

Viena iš šių mumijų buvo pavadinta „miegančiąja gražuole“ – tai šilkais aprengta ir palaidota moteris. Anksčiau buvo manoma, kad tai buvo dvasininkė, tačiau dabar teigiama, kad ji buvo odos dizainerė.

Kita mumija, manoma, buvo audėja, kuri į pomirtinį gyvenimą pasiėmė į siuvimo maišelį įdėtą medinį veleną.

Išskirtinė vieta

Rusijos Atlantida randasi kalnuotoje Tuvos Respublikoje, pietiniame Sibire. Šiame regione dažnai apsilanko ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Atlantida yra panirusi taip vadinamoje Sajanų jūroje – dideliame vandens rezervuare, kuris susidarė netoli Sajanų-Šušenskojės užtvankos – didžiausios Rusijos hidroelektrinės.

Rezervuaras vasarą užima 240 kv.m., tačiau tuo metu didelė dalis vandens atslūgsta ir atidengia 110 saloje esančių kapų.

Kita taip vadinamame Atlantidos regione esanti aikštelė vadinasi Terezin, ji yra arčiau kranto, o joje archeologai atrado 32 kapus.

„Šios aikštelės – mokslinė sensacija. Mums labai pasisekė, kad šių kapų pirmieji nepasiekė plėšikai“, – sakė archeologė Marina Kilunovskaya iš Sankt Peterburgo materialinės kultūros istorijos instituto.

„Abi mumijos buvo palaidotos su įvairiais odos fragmentais, mediniai velenais ir siūlais, kurie hunų visuomenėje galėjo turėti svarbų vaidmenį. Hunai labai brangino moteris. Tai nebuvo matriarchatas, bet į moteris – mama ir amatininkes, buvo žiūrima su pagarba“, – tęsė archeologė.

Įspūdingi lobiai

Tarp rastų lobių buvo ir paveikslų, kuriuose vaizduojami su drakonais besikaunantys tigrai, taip pat iš bronzos pagaminti buliai, arkliai, kupranugariai ir gyvatės. Kiti nekropoliuose rasti turtai į Sibirą atkeliavo iš senovės Kinijos.

Tai šilkas, veidrodžiai ir monetos pagamintos hunų dinastijoje (206 pr.m.e.-220 m.e. metai). Kinijos istorijoje ir kultūroje šie metais yra vadinami aukso amžiumi.

„Miegančioji gražuolė“ buvo palaidota su šilkais, kuriuos prilaikė karoliais puoštas diržas su brangakmenio sagtimi. Į netoliese esantį stilingą maišą buvo įdėtas moters kiniškas veidrodis, o jos pomirtinio pasaulio maistas – maišelis pušų riešutų.

Tarp kitų turtų buvo turkio spalvos karoliai, naudoti papuošti diržui, daug mažesnių raudonos spalvos karolių, diržų sagtys ir geležinis peilis.

Tuo tarpu audėja buvo palaidota su spindinčiais karoliais, dviem akmeniniais pakabukais ir dviem kruopščiai pagamintais diržais.

„Nors hunai yra laikomi klajokliais, jie turėjo ir gyvenvietes, kuriose nuolat gyveno žmonės. Šie žmonės, kurių kapus tyrinėjame, buvo turtingi“, – sakė M.Kilunovskaya.

Parengta pagal „Mirror“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(19)
(3)
(16)

Komentarai ()