Keisčiausios regėtos žvaigždės glumina astronomus  ()

Tai galėtų būti keisčiausios mūsų kada nors matytos žvaigždės. Pora žvaigždžių už maždaug 360 šviesmečių per 87 dienas pritemo 28 kartus. Nebūtų nieko keisto – taip galėtų pasireikšti apie žvaigždę skriejanti ir žvaigždės šviesą užstojanti planetų sistema, – tik kad pritemimai atrodo vykstantys visiškai atsitiktine tvarka. Astronomai visiškai pasimetę.

HD 139139
HD 139139
© NASA

Tai galėtų būti keisčiausios mūsų kada nors matytos žvaigždės. Pora žvaigždžių už maždaug 360 šviesmečių per 87 dienas pritemo 28 kartus. Nebūtų nieko keisto – taip galėtų pasireikšti apie žvaigždę skriejanti ir žvaigždės šviesą užstojanti planetų sistema, – tik kad pritemimai atrodo vykstantys visiškai atsitiktine tvarka. Astronomai visiškai pasimetę.

Žvaigždžių, kartu vadinamų HD 139139, keistą elgesį dar prieš pasibaigiant kurui ir nutraukiant stebėjimus užfiksavo Kepler kosminis teleskopas. Kepleris egzoplanetas medžiojo, ieškodamas reguliarių žvaigždžių pritemimų, vykstančių, kai tarp teleskopo ir žvaigždės savo orbita praskrieja planeta. Tokie praskriejimai vadinami tranzitais.

HD 139139 šviesos pritemimai atrodo visai kaip tranzitai, visi panašaus dydžio ir formos, bet kai Andrew Vanderburg iš Texaso universiteto Austine su kolegomis duomenis panagrinėjo nuodugniau, paaiškėjo, kad jų laikai visiškai atsitiktiniai – tyrėjai paskaičiavo, kad tas pats besisukantis objektas galėjo sukelti ne daugiau nei keturis pritemimus.

„Stebime žvaigždes tokiu tikslumu jau apie dešimt metų, bet tai pirmas kartas, kai aptikome kažką, kas atrodo kaip tranzituojanti planeta, tačiau be akivaizdaus periodiškumo,” sako Hugh Osborn iš Marselio Astrofizikos laboratorijos Prancūzijoje. „Vyksta kažkas keisto.”

Jei tranzitus sukelia planetos, tyrėjų skaičiavimu, jų turėtų būti gausybė, daug daugiau, nei bet kurioje kitoje stebėtoje planetų sistemoje. „Galėčiau sudėlioti planetų sistemą, kuri pritemimus paaiškintų, bet ji būtų iš tiesų pritempta,” sako Vanderburg. „Ji tiesiog neatrodytų teisingai.” Kaip neatrodo ir jokie kiti paaiškinimai, kuriuos bandė sugalvoti komanda.

Vienas potencialus paaiškinimas galėtų būti suirusi planeta ar diskas iš asteroidų išpučiančių dulkes, kai skrieja priešais žvaigždę, ir taip užblokuojančių dalį šviesos ir paskui išsisklaidančių. Bet yrančios planetos sukuriami pritemimai vis viena sukeltų nors ir skirtingo stiprumo, bet vis viena reguliarius pritemimus, o asteroidai turėtų skleisti vienodo dydžio ir tankio dulkių debesis, kas menkai tikėtina.

Dėmės ir vidiniai žvaigždės šviesumo kitimai irgi netinka, nes jie turėtų rastis ir dingti per kelias valandas. Mūsų stebimos Saulės dėmės išsilaiko dienas ir mėnesius, tad, tai turėtų būti naujas dėmių tipas.

Atmetus visus šiuos paprastus paaiškinimus, kyla pagunda daryti prielaidą, kad šviesos kitimus galėtų sukelti apie žvaigždę statoma didžiulė ateivių struktūra. Negalime tokios galimybės visiškai atmesti, bet ir Osbornas ir Vanderburgas laiko ją labai neįtikima.

„Astronomijoje pilna istorijų, kai ko nors nesuprantame, manome, kad tai ateivių darbas, o paskui išsiaiškiname, kad tai kažkas kito,” sako Vanderburgas. „Tikimybė, kad taip nutiks ir šį kartą, tikrai didelė.”

Leah Crane
www.newscientist.com

Planeta trijų žvaigždžių sistemoje gali būti geriausias šansas aptikti nežemišką gyvybę

Pakyla raudona saulė, milžiniška, tvoskianti karščiu. Tada pakyla antroji, mažesnė ir tolimesnė. Ir tada, greitai, pakyla trečioji tolima saulė. Planetoje LTT 1445Ab išaušo rytas, ir tai gali būti vieta už mūsų planetų sistemos ribų, kurioje lengviausia ieškoti gyvybės ženklų.

LTT 1445Ab planetą triguboje žvaigždžių sistemoje už 22,5 šviesmečių astronomai aptiko Transiting Exoplanet Survey Satellite (TESS) kosminiu teleskopu, ieškančiu apie tolimas žvaigždes skriejančių egzoplanetų. Jie aptiko šią egzoplanetą, kai ši 2018 gale keturis kartus praskriejo priešais savo sistemos žvaigždę. Tai yra antra pagal artumą planeta, aptikta naudojant šį metodą

Stebėjimai TESS ir antžeminiai teleskopais parodė, kad LTT 1445Ab skrieja apie pagrindinę sistemos žvaigždę, A, o tuo tarpu kitos dvi žvaigždės – B ir C – drauge skrieja apie A už milijardų kilometrų.

„Stovėdami ant šios planetos paviršiaus, danguje regėtumėme tris žvaigždes, bet dvi iš jų ganėtinai toli ir atrodytų mažos ,” sako komandos narė Jennifer Winters iš Harvard-Smithsonian astrofizikos centro Massachusettse. „Jos primintų iš dangaus žvelgiančias dvi raudonas pikta lemiančias akis.”

Maždaug už 5,7 milijonų kilometrų nuo žvaigždės skriejančioje planetoje – panašiu atstumu Merkurijus sukasi apie Saulę – metai trunka 5,4 Žemės dienas. Planetos skersmuo – apie 2,6 karto didesnis už Žemės, tad šis pasaulis pakankamai mažas, kad būtų uolinis ir jos raudonoji žvaigždė pakankamai ryški, kad galėtų ją apšviesti, bet ne pernelyg ryški, kad planetą būtų sunku aptikti.

Kadangi ji santykinai arti mūsų ir taip idealiai apšviesta, tai jeigu joje yra atmosfera, LTT 1445Ab būtų puiki kandidatė patikrinti kaip toji atmosfera keičia per ją sklindančią žvaigždės šviesą, otai galėtų nurodyti jos atmosferos sudėtį. Kai kurios dujos, tokios, kaip deguonis ir metanas, gali parodyti biologinę jų kilmę

„Tai yra geriausia mums žinoma vieta, kurioje galima būtų ieškoti gyvybės ženklų atmosferoje,” sako Wintersas. „Dar nežinome, ar atmosfera ten yra, ir dar joje gyvybei gali būti pernelyg karšta, bet esame kupini vilčių, nes tai kol kas geriausias mūsų šansas.”

Nuoroda:arxiv.org/abs/1906.10147

Nuoroda:arxiv.org/abs/1906.11268

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(8)
(2)
(6)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai