Kodėl iš tikro pavojinga miestuose lesinti balandžius - 230 eurų bauda tik dalis nemalonumų  ()

Nešvarios miesto aikščių erdvės, būriai paukščių, teršiantys, kur tik nori, – sostinės įvaizdžio dalis? Kokią grėsmę kelia visuomenės sveikatai miesto nešvara, kokios ligos gali būti pernešamos ir kas daroma, kad to nebūtų?

Šalies aikštėse ir skveruose karaliauja burkuojantys balandžiai – nupenėti, lepūs. Prisėdus ant suoliuko tuoj atkrypuoja vienas jų. Štai ir antras, trečias... Žiū – prisigretina visas būrys lesalo prašytojų. Pamatę senučiukę su krepšiu puola link jos, jau atpažįsta. Ši išsitraukia lesalą, plačiu rankos mostu barsto jį per visą aikštę, dosniai, negailėdama. Balandžiai ropščiasi senučiukei ant pečių, galvos, tupia ant rankų. Vaizdas neabejotinai visiems pažįstamas. Miela, kol nepamatai šalia krykštaujančio mažo vaiko, bėgiojančio dar netvirtais žingsniukais, griuvinėjančio ant šaligatvio, kuris priterštas paukščių.

Paukščių taršos židiniai pavojingi sveikatai

Pasidomėjus, ar gausūs paukščių būriai miesto erdvėse gali kelti pavojų sveikatai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Valinčiūtė portalą Alfa.lt patikino, kad tokia rizika egzistuoja.

Dauguma paukščių – naudingi žmogui ir visai aplinkai. Jie naikina įvairius kenkėjus – vabzdžius, graužikus, platina augalų sėklas. Paukščiai atlieka svarbų vaidmenį palaikydami gamtos ekologinį balansą.

Tačiau, pasak G. Valinčiūtės, yra ir neigiama pusė – tai potenciali ligų ir parazitų platinimo rizika. „Pagrindinės ligos, kuriomis gali užsikrėsti žmogus, siejamos su naminiais karveliais ir naminiais žvirbliais – histoplazmozė, kriptokokozė, toksoplazmozė, ornitozė“, – vardijo specialistė.

Histoplazmoze žmonės užsikrečia įkvėpdami sukėlėjo sporų su dulkėmis, ypač dirvožemio, užteršto įvairių paukščių išmatomis. Kriptokokozė – tai infekcinė lėtinė ar ūmi plaučių, smegenų ar sisteminė grybelinė liga, plintanti aerogeginiu keliu (įkvėpus ligos sukėlėjų). Ornitozės sukėlėją į aplinką paukščiai išskiria su išmatomis ir su snapo išskyromis.

Specialistės patarimu, norint išvengti šių rizikų, itin svarbi aplinkos priežiūra ne tik dėl prevencijos, bet ir platinamų ligų.

Numatytos baudos

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis patvirtino, jog yra nustatytas draudimas ne tik paukščiams, bet ir visiems kitiems bešeimininkiams laukiniams gyvūnams šerti. Numatyta maksimali administracinė bauda gali siekti ir 230 eurų. Pirmą kartą padarius pažeidimą, pareigūnas gali apsiriboti skirdamas įspėjimą.

Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės.

Tačiau A. Dinikis išskyrė tuos atvejus, kai žmonės tarsi praranda sveiką protą – paukščių šėrimas tampa savita gyvenimo misija, pradedama jaustis paukščių gelbėtojais, šėrėjais. „Tada pasipila aplinkinių gyventojų, kaimynų skundai. Aikštėse, kieme, o kartais ir bute atsiranda paukščių buveinės, tai nemalonu“, – pasakojo jis ir priminė, kad įmonės tvarko miestą ne už ačiū.

Nuo paukščių taršos taip pat atsiranda įvairių paviršių korozija, stogų ir perdangų suirimas.

Viena, kai vaikščiodamas parke spontaniškai pašeri antis, o visai kas kita, kai išsiruoši to daryti specialiai. „Atėję į aikštę priberia lesalo – ir visi, kas tam pritaria ir ne, turi šiuo gėriu džiaugtis. Juk niekas nedraudžia įsirengti tvarkingą lesyklėlę“, – sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Pašnekovo manymu, draudimas iš tikrųjų yra reikalingas, esamos sankcijos atgraso nuo pakartotinių pažeidimų: „Baudos yra diferencijuojamos, nurodomi intervalai. Pirmą kartą tenka mokėti mažiau, jei nepasimoko iš klaidų – skiriama didesnė suma.“

Paklaustas, galbūt šioje situacijoje padėtų ženklai, draudžiantys šerti paukščius, A. Dinikis tiksliai negalėjo atsakyti, ar tai būtų tikslinga. „Svarstytinas dalykas, galbūt reikalingas, o gal ir ne. Tokių vietų mieste yra daug, visų nepažymėsi. Jeigu ženklų bus daug, asmenys gali į juos neatkreipti dėmesio. Pro tokių įspėjamųjų ženklų kompoziciją praeis kaip pro dekoraciją. Be to, tokiems ženklams reikalingi specialūs tvirtinimai ir pan., sudėtinga būtų įrengti“, – svarstė A. Dinikis.  

Aut. teisės: alfa.lt
Autoriai: Evelina Joteikaitė

(11)
(1)
(10)

Komentarai ()