Mokslininkai identifikavo neurodegeneracinių ligų šaltinį - kas tai yra autofagija, kodėl ji sutrinka ir kaip tai susiję su dviejų baltymų sąveika ()
Autofagija - tai procesas, kuomet ląstelės pačios save suvalgo. Autofagija apsaugo žmones nuo neurodegeneracinių ligų, nes pažeistos ląstelės susinaikina. Tačiau kai šis procesas sutrinka, ji ne tik nesaugo, bet ir pats gali sukelti neurodegeneraciją. Dabar Plimuto universiteto mokslininkai nusprendė patyrinėti autofagiją, vildamiesi, kad tai padės surasti būdų stabdyti su neurodegeneracinėmis ligomis susijusią demenciją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas yra autofagija?
Pats žodis autofagija reiškia savęs valgymas, tačiau tai nėra koks nors šiurpus žmonėms žalingas procesas. Iš tiesų tai yra natūralus ląstelės savęs virškinimo procesas, kurio metu organizmas atsikrato nereikalingų arba pažeistų ląstelėse sukauptų baltymų. Autofagija yra ir savotiškas organizmo apsivalymas.
Autofagija vyksta nuolat, tačiau daugiau pažeistų baltymų suvirškinama po įvairių infekcijų. Kartais mechanizmas sutrinka ir autofagija ne tik negelbsti nuo galimų ligų, o jas ir sukelia. Įprastai tai susiję ne su perdėtu organelių ir baltymų virškinimu, o atvirkščiai - netinkamų baltymų susikaupimu.
Kuo autofagija gali pakenkti?
Neurodegeneracija turi tris tipus - apoptozės, autofagijos ir citoplazmos. Kai autofagija vyksta tinkamai ir ląstelės suvirškina nereikalingus, pažeistus ar susiraizgiusius baltymus, ląstelių lygmenyje organizmas funkcionuoja gerai. Tačiau nemažai neurodegeneracinių ligų pasižymi baltymų sankaupomis ląstelėse, kurios nurodo, jog autofagija vyksta netinkamai. Tiesa, mokslas to iki šiol negalėjo patvirtinti visu 100 procentų - vis pasirodo naujų hipotezių, kodėl baltymai kaupiasi ląstelėse ir ne visos versijos yra susijusios su autofagijos defektais.
Ką dabar nustatė mokslininkai?
Plimuto universiteto mokslininkai kartu su kolegomis iš kitų šalių atsekė autofagijos defektus iki baltymo, žymimo p62. Jis ląstelėse sujungia identiškas molekules, taip tarsi paruošdamas jas sunaikinimui. Kitaip tariant, p62 paskirtis - teisingas molekulių separacija ląstelės viduje, kad autofagijos procesas vyktų be trikdžių. Tuo tarpu p62 darbą kontroliuoja kitas baltymas DAXX. Naujas tyrimas šių baltymų sąveiką identifikavo kaip autofagijos defektų židinį - netinkamas DAXX ir p62 darbas sukuria sąlygas organizmą žalojančiai autofagijai.
Tai kas toliau?
Shouqing Luo, tyrimo lyderis, taip pakomentavo kitus tyrimo žingsnius: „Dabar turime surasti būdų pritaikyti šias žinias žmonių ląstelėse, kad galėtume galutinai įsitikinti, kaip baltymų sąveika ir nauja DAXX funkcija prisideda prie neurodegeneracinių ligų, įskaitant Hantingtono ligą. Turime surasti, ką galime padaryti, kad sustabdytume ligos progresą.“
Luo labiausiai ir domisi Hantingtono liga, kuri pasižymi neuronų irimu smegenyse. Su laiku Hantingtono liga sergančio žmogaus judesiai praranda koordinuotuma, prastėja protinės funkcijos, gali pasireikšti ir elgesio sutrikimai. Tačiau autofagijos procesų ir neurodegeneracijos mechanizmo tyrimai padėtų ir kitų ligų pacientams. Esminis tikslas - sustabdyti ligos prastėjimą ir išsaugoti kiek įmanoma sveikesnes smegenis.