Mokslininkai sukūrė „dvimatį ateivių žemėlapį“, kuris parodė, kaip gi Žemė atrodytų ateiviams, kurie mūsų planetą tyrinėtų už Saulės sistemos ribų ir naudotų technologijas, panašias į mūsų ()
Mūsų Žemė tikrai nėra vienintelė planeta Visatoje, ji greičiausiai nėra ir vienintelė planeta, tinkama gyvenimui. Bet nors jau ilgą laiką bandome užmegzti kontaktą su kitomis gyvybės formomis – jokių įrodymų apie jų egzistavimą kol kas neturime.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žinoma, mokslininkai neatmeta galimybės, kad kitos civilizacijos Visatoje irgi gali ieškoti gyvybės ir žvelgti į kitas planetas, todėl jie nusprendė išsiaiškinti kaip gi Žemė iš toli atrodytų kokiems nors ateivių astronomams.
Naująjį tyrimą atliko Kalifornijos technologijų institutas (JAV) – jie, naudodami įvairius mokslinius metodus, sukūrė „dvimatį ateivių žemėlapį“, kuris parodė, kaip gi Žemė atrodytų ateiviams, kurie mūsų planetą tyrinėtų už Saulės sistemos ribų ir naudotų technologijas, panašias į mūsų.
Pirmiausia mokslininkai surinko 10 000 Žemės nuotraukų, kurias padarė „Giliojo kosmoso orų observatorija“ (angl. „Deep Space Climate Observatory), skirta stebėti kosmoso orus ir Žemę. Galiausiai šias nuotraukas jie sujungė, kad sukurtų išskirtinį Žemės žemėlapį, kuris parodytų kaip gi Žemę matytų ateiviai.
Beje, mokslininkai bandė kuo labiau įsijausti į ateivių vaidmenį, kitaip sakant, kurdami žemėlapį jie turėjo pamiršti visas Žemės ypatybes, jos vandenynus ir žemynus, nes kitos civilizacijos, stebėdamos mus iš toli, apie tai nieko nežinotų.
Viršuje matote galutinį jų darbo produktą – tai paveikslėlis, kuris labai neaiškiai reprezentuoja mūsų Žemę. Jame matome ir kontūrus, kurie žymi žemynus, jūras, vandenynus ir debesų formacijas.
Kitų planetų stebėjimas
Mokslininkai mano, kad vien dėl to, jog mes stebime planetas – tą patį gali daryti ir tolimos ateivių civilizacijos. Štai ilgą laiką mokslinės fantastikos rašytojai ir astronomai įtarė, kad planetos už mūsų Saulės sistemos ribų egzistuoja, tačiau pirmoji egzoplaneta buvo atrasta tik 1988 metais.
Vėliau jų atradome vis daugiau ir daugiau, kol galiausiai pasiekėme visišką egzoplanetų atradimo bumą. Šiandien „Extrasolar Planets“ enciklopedijoje jau yra įrašytos 4107 egzoplanetos, kurių egzistavimą patvirtino mokslininkai.
Daugeliui kyla klausimas, kaip gi mokslininkai sugeba atrasti taip toli esančias planetas, na, atsakymas gana paprastas – viską išduoda šviesa. Štai vienas metodas, kuris beveik visada pasitvirtina, pirmiausia prasideda ne nuo planetų, o žvaigždžių stebėjimo.
Jei mokslininkai pastebi, kad nuo žvaigždės sklindanti šviesa tolygiai pulsuoja – vadinasi, kad aplink ją greičiausiai skrieja kokia nors planeta, kurios gravitacija tai pritraukia, tai ištempia šviesą.
Tiesa, skirtinga planetos atmosferos sudėtis gali sąlygoti ir skirtingą šviesos pulsavimą, o dėl to mokslininkai dažniausiai gali bent iš dalies nustatyti ir iš ko ta planeta yra sudaryta. Neseniai mokslininkams netgi atsirado proga tiesiogiai atvaizduoti atrastas egzoplanetas.
Iš tiesų šis naujas tyrimas itin padės mokslininkams ieškoti į Žemę panašių egzoplanetų. Astronomams tai labai svarbu, nes nepaslaptis, jog į Žemę panašiose planetose tikrai galėtų egzistuoti gyvybė.
Parengta pagal „IFL Science“.
