Nauji tyrimai parodė, kad gali būti planetų, kuriose gyvybė absoliučiai klesti – net labiau nei Žemėje  (2)

Gyvenimui tinkančios egzoplanetos paieškos kelia daug frustracijos. Nors mes radome krūvą uolėtų planetų, skriejančių tinkamu atstumu nuo jų žvaigždės, tolimesni tyrimai iki šiol daugiausia nieko nedavė: tai tik nuodingos planetos, kurių žvaigždės neprognozuojamos.

Tačiau nauji tyrimai, rašo „Science Alert“, parodė, kad gali būti planetų, kuriose gyvybė absoliučiai klesti – net labiau nei Žemėje. Anot tyrimą atlikusių mokslininkų, visa tai yra susiję su vandenynais.

„Mūsų tikslas buvo nustatyti egzoplanetas, kuriose vandenynai gali turėti didžiausią įmanomą biologinę įvairovę ir aktyvumą.

Gyvenimas Žemės vandenynuose priklauso nuo vandens pakilimo (srauto į viršų), kuris grąžina maistines medžiagas iš tamsios vandenyno gelmės į saulės apšviestas vandenyno dalis. Jose gyvena fotosintetinė gyvybė. Jei yra didesnis vandens pakilimas, tai reiškia, kad daugiau maistinių medžiagų tiekiama. O tai savo ruožtu reiškia didesnį biologinį aktyvumą. Tai yra kriterijus, kurio turime ieškoti egzoplanetose“, – aiškino geofizikė Stephanie Olson iš Čikagos universiteto.

S. Olson ir jos komanda naudojo programinę įrangą ROCKE-3D, kurią sukūrė NASA Goddardo kosminių tyrimų institutas.

Jie modeliavo daugybę skirtingų egzoplanetų, kad ištirtų, kuri, remiantis vandenyno cirkuliacija, galėtų turėti ir palaikyti gyvybę. Jie nustatė, kad tirštesnė atmosfera kartu su lėtesniu sukimosi greičiu sukuria jų ieškomą kriterijų – aukštesnį vandens pakylimą.

„Tai yra stebinanti išvada. Tai mums parodo, kad sąlygos kai kuriose egzoplanetose, turinčiose palankius vandenynų cirkuliacijos modelius, galėtų būti geriau pritaikytos gyvybei, kuri yra gausesnė ar aktyvesnė, nei Žemėje“, – teigė S. Olson.

Mes žinome, kad sūrių vandenynų greičiausiai yra ir už Saulės sistemos ribų. Be Žemės, mes žinome, kad, pavyzdžiui, Marsas kadaise buvo gana vandeningas. Tarp Saulės sistemos didžiųjų mėnulių, kuriuose, atrodo, yra skystų vandenynų, yra Europa, Enceladas, Kalista ir Ganimedas.

Vis dėlto šie netoliese esantys pasauliai neatitinka tyrimo iškeltų kriterijų. Marsas yra sausas ir turi itin ploną atsmosferos sluoksnį, o išvardyti mėnuliai turi kone neegzistuojančią atmosferą. Šiuo metu taip pat nesame tikri dėl jų žemynų būklės.

Tačiau galaktikoje yra daug daugiau egzoplanetų nei tik Saulės sistemoje. Praėjusiais metais mokslininkai paskelbė vertinimą, kad iki 35 proc. visų žinomų egzoplanetų, didesnių už Žemę, turėtų turėti daug vandens.

Iki šiol pirmasis kriterijus ieškant tinkamų egzoplanetų buvo tai, ar planeta yra „gyvenamojoje zonoje“: ten, kur temperatūra nėra tokia karšta, kad skysti vandenynai išgaruotų, ar tokia šalta, kad jie užšaltų.

Šis naujas tyrimas prideda naujų parametrų, kurie gali būti naudojami atliekant būsimas paieškas, ir netgi gali padėti sukurti prietaisus, optimizuotus minėtiems parametrams aptikti.

„Ieškodami gyvybės Visatoje, turėtume nukreipti dėmesį į apgyvendinamų planetų pogrupį, kuris bus palankiausias didelėms, globaliai aktyvioms biosferoms, nes būtent tokiose planetose gyvybę ir bus lengviausia aptikti. Šiose planetos net ir gyvybės neaptikimai bus prasmingi“, – teigė S. Olson.

Tyrimas buvo pristatytas Goldschmidto geochemijos kongrese Barselonoje.

Aut. teisės: delfi.lt

(40)
(5)
(35)

Komentarai (2)