Dėl blogo elgesio nekaltinkite alkoholio: štai kas darosi su morale ir mūsų asmenybe po išgertuvių  ()

Daugeliui pažįstamas tas jausmas, kai nubudus siaubingai plyšta galva ir iš visų jėgų mėgini prisiminti, ką pasakei ar padarei aną vakarą po to dar vieno gėrimo, kurio susiversti jau nereikėjo. O tuomet staiga atgimsta ryškūs prisiminimai.


© Shutterstock.com

Alkoholis atleidžia visas vadžias, priverčia mus sakyti ir daryti dalykus, kuriems paprastai nesiryžtame. Žmonės neretai išgeria tam, kad tam tikroje situacijoje įgytų drąsos.

Kaip rašo sciencealert.com, daugelis supranta, kaip patraukliai taurė gėrimo atrodo prieš aklą pasimatymą ar renginį, kuriame teks daug bendrauti – tai gali padėti nuraminti nervus ir padidinti pasitikėjimą savimi. Taip yra todėl, kad alkoholis turi slopinantį poveikį (panašiai kaip antidepresantai), tad išgėrus juntamas atsipalaidavimas.

Žinoma, alkoholio poveikis nėra tik teigiamas. Neretai susilaukiama kokios nors pravardės, apibūdinančios tai, kuo tampama po kelių gėrimų. Po kelių bokalų galima tapti tikru linksmuoliu, tačiau galima ir pelnyti agresyvaus nenaudėlio, nuolat pridarančio problemų, reputaciją.

Alkoholio ir socialiai nepriimtino elgesio santykis plačiai užfiksuotas – tiek juokinguose pasakojimuose, tiek tyrimuose. Daugybė ginčų ir susirėmimų kyla todėl, kad kažkas padaugino.

Mokslininkai mano, kad tokie dalykai girtiems žmonėms nutinka todėl, jog netinkamai vertinamos įvairios socialinės situacijos ir netenkama empatijos pojūčio. Iš esmės yra taip: kai pradedama nerišliai murmėti ir griuvinėti, dingsta gebėjimas suvokti kitų žmonių emocijas.

Atsakomybė už sprendimus, kurie padaromi išgėrus

Jei kažkas, paveiktas alkoholio, pasielgia netinkamai, esame linkę tokį elgesį nurašyti alkoholio pertekliui, o ne manyti, kad žmogus tebėra atsakingas už savo veiksmus. Lygiai tokį patį pasiteisinimą pritaikome ir sau.

Tačiau Bradfordo universiteto psichologijos dėstytoja Kathryn Francis su tuo nesutinka. Ji pasakoja apie atliktą tyrimą, kuriuo bandė pateikti aiškesnį vaizdą apie alkoholio vartojimo, empatijos ir moralinių elgesio aspektų sąsajas.

Paaiškėjo, kad, nors alkoholio vartojimas gali paveikti empatiją ir paskatinti netinkamai reaguoti į kitų žmonių emocijas ir elgesį, jis nebūtinai pakeičia moralinius standartus – kitaip tariant, principus, kuriais vadovaujamasi norint atskirti gėrį nuo blogio.

K. Francis pasakoja apie atliktą eksperimentą: jo dalyviams buvo duodama degtinės, o tuomet vertinama jų empatija ir moraliniai sprendimai. Dalyviams buvo pateikti vaizdai, kuriuose užfiksuoti įvairūs emocijas reiškiantys žmonės.

Po didesnio degtinės kiekio žmonės ėmė netinkamai reaguoti į šiuos emocijas atspindinčius vaizdus: teigė, kad jautėsi gerai matydami liūdnus veidus ir negerai – žvelgdami į linksmus. Kuo labiau tyrimo dalyviai buvo paveikti alkoholio, tuo jų empatija tapdavo silpnesnė: alkoholis susilpnindavo žmonių gebėjimą suprasti ir patirti kitų žmonių emocijas.

Bet ar tai turėjo įtakos ir jų moralei? K. Francis aiškina, kad eksperimento dalyviai pasakojo, ką, jų manymu, jie darytų moralinių dilemų atveju, o paskui buvo apžvelgiama, ką jie iš tiesų darė moralinių dilemų simuliacijoje virtualioje realybėje.

Įsivaizduokite, ką reikėtų daryti tokioje situacijoje: bėgiais link penkių statybininkų artėja nevaldomas vagonas. Statybininkai jo nemato. Jūs stovite ant pėsčiųjų tilto tarp artėjančio vagono ir darbininkų. Priešais jus stovi itin stambus nepažįstamasis. Jei nustumtumėte šį nepažįstamąjį ant bėgių, didelė masė sustabdytų vagoną. Vienas žmogus žūtų, tačiau penki statybininkai bus išgelbėti. Ką darytumėte?

Nors alkoholis susilpnino tyrimo dalyvių empatiją, jis neturėjo poveikio tam, kaip jie vertino jiems pateiktas moralines dilemas ir kaip jose elgėsi. Jei žmogus, būdamas blaivus, nutarė nustumti nepažįstamąjį nuo tilto tam, kad išgelbėtų daugiau gyvybių, tą patį jis darė ir būdamas girtas.

Jei asmuo tokioje pat situacijoje atsisakė aukoti žmogaus gyvybę, nes yra įsitikinęs, kad žudyti yra blogai, nepaisant to, kokia yra situacija ir jos pasekmės, jis taip pat nusprendė ir išgėręs.

Paaiškėjo štai kas: nors galime galvoti, kad alkoholis pakeičia mūsų asmenybę, iš tiesų taip nėra. Po kelių gėrimų tebesate tas pat asmuo: esamas moralės pojūtis liko nepažeistas.

Tad alkoholis gali paveikti tai, kaip suprantame ir vertiname kitų žmonių emocijas, tačiau dėl savo nemoralių sprendimų alkoholio kaltinti negalime.

Išgėrus moralinis kompasas nepakinta. Todėl esame atsakingi už visus savo moralius ir nemoralius veiksmus, visiškai nesvarbu, ar prieš tai išlenkėme keletą bokalų.

Aut. teisės: delfi.lt

(17)
(2)
(15)

Komentarai ()