Žemė šyla greičiau nei prognozuota: vidutinė temperatūra gali pakilti net 7 laipsniais  (4)

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių pagrindinis šaltinis – deginamas iškastinis kuras, šildo mūsų planetos paviršių sparčiau negu iki šiol manyta, rodo nauji klimato modeliai, turintys pakeisti ankstesnius, naudotus Jungtinių Tautų prognozėms sudarinėti, pranešė mokslininkai.

Jeigu anglies junginių išmetalai nebus mažinami, iki 2100 metų vidutinė temperatūra gali pakilti 7 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, rodo modeliai, atskirai sukurti dviejų Prancūzijoje įsikūrusių autoritetingų mokslo centrų.

Toks atšilimas yra dviem laipsniais didesnis negu prognozuojamas pagal scenarijų, pateikiamą Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2014-aisiais paskelbtoje 5-ojoje vertinimo ataskaitoje ir laikomą standartiniu modeliu.

Naujausi skaičiavimai taip pat rodo, kad 2015 metų Paryžiaus sutartį, raginančią imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ negu dviem laipsniais, o jeigu įmanoma – ne daugiau kaip 1,5 laipsnio, įgyvendinti bus mažų mažiausiai sunku, pabrėžė mokslininkai.

„Remdamiesi savo dviem modeliais, matome, kad scenarijus, žinomas kaip SSP1 2.6 – paprastai leidžiantis mums pasilikti žemiau 2 °C – ne visiškai veda mus prie šio tikslo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiuje veikiančio Pierre'o Simono Laplace'o instituto Klimato modeliavimo centro vedėjas Olivier Boucher.

Šiuo metu klimatas yra atšilęs tik apie vienu laipsniu, bet pasauliui tenka prisitaikyti prie vis pražūtingesnių kaitros bangų, sausrų, potvynių ir atogrąžų ciklonų, tampančių dar pavojingesniais dėl kylančio vandenynų lygio.

Daugiau kaip 30 naujausių klimato modelių, žinomų kaip CMIP6 paketas, bus naudojami pagrįsti naujai svarbiai IPCC ataskaitai, turinčiai pasirodyti 2021 metais. Antradienį pristatyti du prancūzų modeliai irgi bus CMIP6 dalis.

„Aišku, kad CMIP6 apima naujausius modeliavimo patobulinimus“, nors svarbių neapibrėžtumų vis dar išlieka, AFP sakė Londono imperinio koledžo profesorius adjunktas Joeri Rogelj'is, vienas iš pagrindinių IPCC ataskaitos autorių.

Tyrėjai gali pasitelkti išaugusius superkompiuterių pajėgumus ir tikslesnius orų sistemų, gamtinių bei dėl žmogaus veiklos pasklindančių dalelių modelius, taip pat geriau prognozuoti debesų susidarymą šylančiame pasaulyje.

„Dabar turime geresnių modelių, – sakė O.Boucher. – Jų geresnė raiška, be to, jie tiksliau atspindi dabartines klimato tendencijas.“

„Lūžio taškai“

Pagrindinė išvada, pagrįsta skaičiavimais, atliktais naudojant naujausius modelius – jog atmosferoje didėjant anglies dvideginio koncentracijai Žemės paviršius įšils labiau ir lengviau, nei rodė ankstesni skaičiavimai.

Jeigu tai būtų patvirtinta, tektų koreguoti vertinimus, koks yra pusiausvyros būsenos klimato jautrumas (Equilibrium Climate Sensitivity, ECS). Juo šis rodiklis didesnis, juo labiau šyla mūsų planeta, atmosferoje gausėjant šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Prancūzijos sukurti modeliai bus paskelbti pirmieji iš virtinės naujųjų modelių.

„Prancūzijos modeliavimo grupės bus pasveikintos, kad pirmosios užbaigė savo skaičiavimus“, – sakė Jungtinėje Karalystėje veikiančio Lidso universiteto Priestley tarptautinio klimato centro direktorius Piersas Forsteris.

Tačiau kiti, nepriklausomai sukurti modeliai gali pateikti tokias pačias neraminančias išvadas, patvirtino O.Boucher.

„Autoritetingiausieji – iš Jungtinių Valstijų ir Britanijos meteorologijos agentūros – taip pat rodo didesnį ECS“ negu ankstesnės kartos modeliai, sakė jis.

Tai yra bloga žinia stengiantis stabdyti pasaulio klimato atšilimą, nors tokios pastangos ir šiaip susiduria su dideliu politiniu pasipriešinimu ir institucijų vangumu, net jeigu visuomenė reiškia susirūpinimą ir reikalauja imtis veiksmų.

„Didesnis ECS reikštų didesnę tikimybę, kad bus pasiektas aukštesnio lygio pasaulinis atšilimas, net jeigu būtų smarkiau apribota tarša“, – anksčiau šiais metais paskelbtame pranešime pažymėjo O.Boucher ir du britų mokslininkai, JK Meteorologijos biuro darbuotojas Stephenas Belcheris ir JK Nacionalinio atmosferos mokslų centro tyrėjas Rowanas Suttonas.

„Didesnis atšilimas taip pat suteiktų mažiau laiko prisitaikyti ir reikštų didesnę tikimybę, kad būtų peržengti klimato „lūžio taškai“, tokie kaip amžinojo įšalo tirpsmas, galintys dar labiau paspartinti šiltėjimą“, – pridūrė jie.

Jeigu atmosferos tarša nemažės, iki 2100 metų gali ištirpti nuo trečdalio iki 99 proc. amžinojo įšalo viršutinio sluoksnio. Tokiu atveju į orą patektų dar milijardai tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sakoma IPCC specialiosios ataskaitos dėl vandenynų ir įšalusių mūsų planetos sričių juodraščio, su kuriuo susipažino AFP.

„Deja, mūsų nesugebėjimas pastaraisiais dešimtmečiais pasaulio mastu imtis reikšmingų veiksmų dėl klimato pokyčių veda mus į padėtį, kai norėdami išlaikyti saugų atšilimo lygį turėsime atlikti itin paprastą dalyką“, – sakė J.Rogelj'is.

„Pasauliniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalai turi mažėti jau šiandien, o ne rytoj, tuo tarpu pasaulinis anglies dvideginio išmetalų balansas turėtų būti sumažintas iki nulio“, – pridūrė jis.

2014 metų klimato modeliai rodė, kad išliekant dabartinei padėčiai pasaulio klimatas iki 2100 metų atšils trimis laipsniais – arba mažiausiai dviem laipsniais, jeigu valstybės įvykdys įsipareigojimus mažinti išmetamų anglies junginių kiekį.

Minėti prancūzų tyrėjų sukurti klimato modeliai, iš kurių vieną parengė Prancūzijos nacionalinis meteorologinių tyrimų centras, buvo pristatyti per Paryžiuje surengtą spaudos konferenciją.

Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt

(21)
(10)
(11)

Komentarai (4)