Biologai atrado naują galingą evoliucijos veiksnį, kuris žolėdžius paverčia nuožmiais plėšrūnais  ()

Biologai atrado naują galingą evoliucijos veiksnį, kuris žolėdžius paverčia nuožmiais plėšrūnais.

Vandens telkiniai pavasarį dažnai atrodo idiliškai, tačiau gyvenimas po vandeniu gali būti labai žiaurus. Kai trūksta maisto, kai kurie gyvūnai virsta agresyviais kanibalais. Naujas Šiaurės Karolinos (JAV) mokslininkų tyrimas rodo, kad toks gebėjimas prisitaikyti gali būti stiprus evoliucijos veiksnys.

Tyrėjai stebėjo rupūžes, kurių buožgalviai turi šią ypatingą savybę. Jei tvenkinyje, kuriame auga, yra daug dumblių, jiems būdingos mažos burnos ir ilgi virškinimo kanalai, pritaikyti augaliniam maistui.

Tačiau jei maisto nepakanka, buožgalviams išsivysto galingi žandikaulių raumenys ir dantyti nasrai. Jie tampa aršiais plėšrūnais ir minta vieni kitais. Ši lanksti adaptacija garantuoja, kad bent dalis rūšies atstovų išliks, nepaisant maisto trūkumo.

Mokslininkai atrado, kad vienos rūšies rupūžės – paprastosios kasėjos (Spea bombifrons) taip pamėgo šią strategiją, kad visi jų buožgalviai dabar yra mėsėdžiai kanibalai, net jei aplinkoje netrūksta kito maisto. Kiti mokslininkai panašų reiškinį aptiko apvaliosiose kirmėlėse C. elegans. Kai maisto gausu, patelė sudeda kiaušinius ir gyvena toliau. Jei maisto mažai, kiaušinius ji laiko savyje, kol šie išsirita.

Tada jaunikliai motiną suryja iš vidaus. Kai kuriais atvejais motinos net nesudeda kiaušinių, t. y. visada paaukoja savo gyvybę palikuonių labui.

Aut. teisės: Iliustruotasis Mokslas
Iliustruotasis Mokslas

(32)
(2)
(30)

Komentarai ()