Taip elgiasi daug šunų savininkų, bet ši klaida gali baigtis ir mirtimi ()
Visi esame girdėję, kad naminiai gyvūnėliai vienaip ar kitaip gerina mūsų sveikatą. Tačiau kartais gyvūno auginimas gali pasibaigti ir tragiškai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taip nutiko 63 metų Vokietijos gyventojui, kuris mirė po to, kai buvo aplaižytas savo paties šuns.
Šis atvejis neseniai buvo aprašytas žurnale „European Journal of Case Reports in Internal Medicine“.
Užsikrėtęs reta bakterine infekcija pacientas buvo atvežtas į Bremeno, Vokietijoje, Raudonojo kryžiaus ligoninę tik praėjus trims dienoms po pasireiškusių grėsmingų simptomų. Simptomai iš pradžių buvo panašūs į gripo, įskaitant pakilusią temperatūrą ir apsunkintą kvėpavimą.
Bet dieną prieš patenkant į ligoninę jo simptomai staiga pablogėjo: veidą išmušė raudonis, vyrą pradėjo kamuoti nervų ir raumenų skausmas kojose. Išsamesni tyrimai parodė kojų poodinį kraujavimą.
Be to, žmogui buvo pažeisti inkstai, pasireiškė kepenų disfunkcija, taip pat deguonies trūkumas audiniuose (hipoksija), kraujotakos sutrikimas raumenyse, be to, jis neprasišlapino.
Medikai buvo sutrikę: paciento nekamavo galvos skausmai, nebuvo ir kaklo raumenų sąstingio, būdingo meningitui. Taip pat pacientas niekur nekeliavo, kur būtų galėjęs užsikrėsti egzotine infekcija.
Vyrui buvo diagnozuotas sunkus kraujo užkrėtimas, kurį sukėlė organizmo imuninis atsakas (sepsis) ir žaibinė purpura – hemoraginis išbėrimas.
Jis buvo gydytas antibiotikų kokteiliu, apimančiu streptokoką, meningito neiseriją, influencos hemofilą ir auksinį stafilokoką, tačiau simptomai ir toliau blogėjo. Pacientą net ištiko širdies sustojimas, bet vyras buvo sėkmingai atgaivintas. Po to jis buvo prijungtas prie kvėpuoti padedančios įrangos.
Tik po keturių ligoninėje praleistų dienų medikai pagaliau nustatė, kas sukėlė visus šiuos simptomus. Tai – bakterija Capnocytophaga canimorsus.
Ši bakterija nėra retas mikrobas. Tiesą sakant, jis yra visiškai normalus ir sveikas viso pasaulio šunų ir kačių burnos mikrofloros narys.
Ši bakterija žmonėms persiduoda labai retai, dažniausiai tik tuo atveju, jeigu šuo įkanda imunodeficitą turinčiam ar kitaip paveiktam žmogui, pvz., alkoholikui.
Vyrui jo šuo nei įkando, nei kaip nors kitaip jį sužeidė. Taip pat pacientas neturėjo imunodeficito ar kitokių pažeidimų. Prieš kelias savaites iki šio įvykio jo augintinis tiesiog savo šeimininką aplaižė, bet ir to pakako.
Praėjus keletui dienų po to, kai buvo nustatyta diagnozė, nepaisant skirto gydymo, vyro būklė tik blogėjo. Pasireiškė įvairių jo organų nepakankamumas, be to, prasidėjo plaučių uždegimas. Šešioliktąją ligoninėje praleistą dieną jis mirė nuo sunkaus sepsinio šoko.
Kaip rašo medicinos literatūra, apie 25 proc. atvejų, kuomet žmonės užsikrėtė C. canimorsus sukelta infekcija, baigiasi fatališkai. Tačiau, kaip pastebėjo gydytojai, įmanoma, kad šie skaičiai neatspindi tikrosios situacijos ir apie daugelį atvejų lieka nepranešta, nes infekcija gali prasidėti ir praeiti, pacientui manant, kad jam tiesiog gripas.
Tačiau šis atvejis parodė, kad net ir tais retais žinomais atvejais būna atlikuonių, apie kuriuos gydytojai ir pacientai turėtų žinoti.
„Gyvūnų šeimininkai, kuriems pasireiškia į gripą panašūs simptomai, turėtų skubiai kreiptis į medikus, jei simptomai pasidaro rimtesni, nei paprastos virusinės infekcijos, kaip, pavyzdžiui, buvo šiuo atveju, kai pasireiškė dispnėja (pasunkėjęs kvėpavimas)ir petechija (taškinė kraujosruva).
Gydytojai, susidūrę su tokiais pacientais, turėtų pasiteirauti, ar žmogus nekontaktavo su šunimis ir katėmis. Jie taip pat turėtų įtarti C. canimorsus infekciją, jei pasireiškia žaibinė purpura, nors nėra gyvūno įkandimo ar įdrėskimo, o žmogui – imunodeficito.
Tokiais atvejais klinicistai turėtų nedelsdami pradėti empirinį gydymą penicilinu, kombinuotu su beta laktaminiais inhibitoriais, iki bus nustatyta tiksli diagnozė“, – rašė tyrėjai atvejo aprašyme.
Parengta pagal „Science Alert“
