Jei nutarėte perskaityti šį straipsnį, labai tikėtina, kad arba planuojate tatuiruotę, arba ja jau pasipuošėte. Galbūt jums tai yra pirmoji tokia puošmena ir tatuiruočių pasaulyje esate naujokas, o gal jau, tarkime, šeštoji, bet tikrai ne paskutinė jūsų tatuiruotė.

Bet kokiu atveju esate masinės tendencijos dalis. Pasak 2010-aisiais „Pew Research Center“ atlikto tyrimo, beveik keturi iš dešimties Y kartos atstovų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 29 metų, turi tatuiruotę. Pusė jų turi nuo dviejų iki penkių tatuiruočių. Didžiąją daugumą šių tatuiruočių dengia drabužiai.

Ankstesnės kartos turi panašų kiekį tatuiruočių: tatuiruotę turi 40 procentų X kartos atstovų, kuriems dabar yra nuo 40 iki 54 metų.

Piešiniai ant kūno tapo saviraiškos forma. Matomoje vietoje esančios tatuiruotės pasakoja aplinkiniams apie jus, apie tai, ką mėgstate, kuo tikite ir ką vertinate. Tatuiruotės taip pat yra savotiška priesaika mylimiems žmonėms, kai visam laikui savo kūną papuošiame mylimųjų ar vaikų vardais arba mums svarbiomis datomis.

Ar tatuiruotės yra saugios?

Kaip rašo cnn.com, tatuiruočių populiarumas išaugo, tačiau apie jų atlikimo reguliavimą to paties pasakyti negalima. JAV federalinė vyriausybė nereguliuoja tatuiruočių atlikimo proceso. Tatuiruočių salonų ir jų meistrų priežiūra vietos lygmeniu yra nevienoda. Daugelyje valstijų ir kai kuriuose miestuose galioja įsakai, draudžiantys daryti tatuiruotes nepilnamečiams, tačiau ne visur reikalaujama, kad meistrai būtų sertifikuoti, o salonai turėtų licenciją. Netgi jei sertifikatais ir licencijomis pasirūpinta, tikrintojai apsilanko retai, tad salonai gali nebūti tinkamai prižiūrimi – neužtikrinama, kad visada būtų naudojamos naujos švarios adatos.

Net jei salono sąlygos ir puikios, rimtų pavojų gali slypėti tiek pačiame tatuiravimo procese, tiek po jo gydant tatuiruotą vietą. „Į mūsų kliniką ateina žmonių, kuriems tatuiruotės sukėlė stiprių nepageidaujamų reakcijų“, – sako daktarė Crystal Aguh, Johnso Hopkinso universiteto medicinos mokyklos dermatologijos docentė.

„Per odą į organizmą patenka svetimkūnis, tad suprantama, kad kyla rizika. Kartais organizmas į jį gali sureaguoti tokiais būdais, apie kuriuos niekada anksčiau nepagalvojote“, – aiškina daktaras Shawnas Kwatra, taip pat Johnso Hopkinso universiteto dermatologijos docentas.

Alerginės reakcijos

Tatuiruotės gali paskatinti alergines reakcijas. Dažniausiai pasitaikanti yra alergija rašalui. Alergija gali pasireikšti bet kuriai rašalo spalvai, bet dažniausiai organizmas sureaguoja į geltoną ir raudoną.

Pasak Amerikos dermatologijos akademijos, alerginė reakcija gali įvykti iš karto, po kelių savaičių arba netgi po kelerių metų ar net dešimtmečių. Akademijos teigimu, vėliau atsirandančią alerginę reakciją gali paskatinti sąnario keitimo operacija arba pradėtas antivirusinis ŽIV gydymas.

Geltonos spalvos rašalas siejamas su jautrumu saulei, kuri gali sukelti dirginimą, tad tatuiruotę teks pridengti, kad ji būtų apsaugota nuo saulės. Tačiau, pasak C. Aguh, jautrumas saulei po kelerių metų paprastai išnyksta.

Visgi dažniausiai alerginės reakcijos pasitaiko tais atvejais, kai naudojamas raudonos spalvos rašalas. Dažniausiai reakcija būna silpna: nedidelis paraudimas, patinimas ar niežėjimas. Šias problemas gali padėti išspręsti steroidinis tepalas.

Tačiau kartais raudonos spalvos rašalas gali sukelti rimtą alerginę reakciją, kai tatuiruotė pavirsta tikru košmaru. Gali atsirasti į spuogus panašių gumbelių, pūslelių, iškilusių pleiskanojančių dėmių, oda taip pat gali imti šlapiuoti.

Jei drauge su šių požymių pasirodymu pasidaro sunku kvėpuoti arba ima daužytis širdis, svaigti galva, skaudėti skrandį, jaučiate kitokį stiprų skausmą, smarkiai išraustate arba atsiranda didelis bėrimas, nedelsdami kreipkitės į medikus.

Retais atvejais galima susirgti neurodermatitu, kuris dar vadinamas atopiniu dermatitu arba egzema.

„Tai nuolatinis, beveik lėtinis uždegimas, dėl kurio visa tatuiruotė ten, kur yra pigmento, tampa pūslėta, oda sustorėja sukietėja“, – pasakoja C. Aguh.

Pasak jos, gydymas paprastai būna veiksmingas. Visgi kai kuriems jis nepadeda – oda tuomet lieka sudarkyta.

O kaip žinoti, ar ištiks alerginė reakcija, o jei ištiks, ar ji bus rimta? Deja, to sužinoti nepavyks. Dėl šios priežasties dermatologai rekomenduoja pirmiausia nematomoje vietoje pasidaryti mažutę bandomąją tatuiruotę.

„Galite būti visiškai sveikas, tačiau gali atsitikti taip, kad jūsų organizmas visiškai atmes raudoną pigmentą. Jei niekados anksčiau nebuvote susidūręs su jo poveikiu, niekaip to nesužinosite iš anksto – alergija išryškėja tik pasidarius tatuiruotę“, – aiškina C. Aguh.

Limfmazgiai

32-ejų metų moteriai, kurios apatinę kūno dalį puošia 14 tatuiruočių, buvo gydomas gimdos kaklelio vėžys. Gydytojai pastebėjo du sutinusius limfmazgius. Manydami, kad vėžys išplito, jie limfmazgius pašalino ir pamatė, kad šie yra pilni tatuiruočių rašalo dalelių. Gydytojai teigė, kad šiuo atveju jie bet kokiu atveju būtų operavę, tačiau įspėja, jog limfmazgių padidėjimo priežastis gali būti ir tatuiruotės.

Australijoje moteris buvo gydoma nuo limfomos – kraujo vėžio formos. Moteriai pasireiškė visi įprastiniai vėžio simptomai: jos rankose buvo mazgelių, o limfmazgiai prie plaučių šaknų padidėjo.

Tačiau gydytojams mikroskopu ištyrus limfmazgius paaiškėjo, kad juose prieš 15 metų ėmė kauptis juodas tatuiruočių rašalas. Moteris nesirgo vėžiu – jos imuninė sistema reagavo į tatuiruotę ant nugaros.

Kita mokslininkų grupė analizavo tatuiruotes ant lavonų. Jų limfmazgiuose mokslininkai aptiko anglies juodumo rašalo, kuris lengvai susiskaido į mažutes mikroskopines daleles – nanodaleles. Jie taip pat aptiko didesnių titano dioksido – įprasto balto rašalo ingrediento – dalelių. Balto rašalo dažnai įmaišoma į tatuiruočių spalvas.

Visgi labiausiai nerimą keliantis mokslininkų atradimas limfmazgiuose buvo nuodingi sunkieji metalai, įskaitant kobaltą, nikelį ir chromą. Sunkiųjų metalų kartais dedama į tatuiruočių pigmentą – jie atlieka konservantų funkciją.

„Mokslinėje literatūroje yra paskelbta tyrimų apie tatuiruočių rašalą, kuriame yra visko – nuo pigmentų, naudojamų spausdintuvų dažams, iki pigmentų, naudojamų automobilių dažams“, – sako daktarė Linda Katz, JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) Kosmetikos ir dažų tarnybos vadovė.

FDA tatuiravimą laiko kosmetine procedūra, tad tatuiruočių industrijos nereguliuoja, tačiau nagrinėja neigiamas reakcijas.

L. Katz teigimu, agentūra analizuoja tatuiruočių rašalą ir pigmentą, ieškodama „sunkiųjų metalų, skilimo produktų, cheminių medžiagų, kurios gali būti nuodingos, įskaitant pH stabilizatorius, mikrobicidus ir dengimo medžiagas, bei kitų medžiagų, kurios neturėtų patekti į organizmą“.

Odos ligos

Dermatologai perspėja, kad turintiems žvynelinę sukeliantį geną tatuiruotė gali sužadinti ligą arba sukelti ligos paūmėjimą, jei jau sergate.

Galimos ir kitos ligos: egzema (simptomai – odos niežėjimas, uždegimas, sudirgimas), baltmė (baltos dėmės – odos pigmento netekimas), sarkoidozė (uždegiminė liga), plokščioji kerpligė (plokšti, purpurinės spalvos, daugiakampiai niežtintys mazgeliai), netgi odos vėžys.

Jei turite polinkį į randus arba turėjote keloidinį randą (didesnį nei žaizda), Amerikos dermatologų akademija prieš darantis tatuiruotę pataria „gerai pagalvoti“.

„Keloidiniai randai – tai nenormalūs žaizdos vietoje susiformavę randai. Priklausomai nuo to, kuriai rašalo spalvai organizmas yra labiausiai jautrus, gali susidaryti didžiulis randas, kurį bus sunku panaikinti. Jis taip pat visam laikui pakeis tatuiruotės išvaizdą“, – aiškina C. Aguh.

Tatuiruotės priežiūra

Prieš eidami į tatuiruočių saloną būtinai išsamiai pasidomėkite būsimos tatuiruotės priežiūra, jei nenorite pakartoti tragiškos 31-erių teksasiečio istorijos.

Prabėgus penkioms dienoms po to, kaip pasidarė tatuiruotę ant kojos – kryžių ir maldai sudėtas rankas ir apačioje kursyvu parašytus žodžius „Jėzus yra mano gyvenimas“ – jis sumanė paplaukioti Meksikos įlankoje. Po kelių dienų vyriškis gulėjo ligoninėje dėl vibrio vulnificus bakterijos, kuri paprastai aptinkama vandenynų pakrantėse.

JAV ligų prevencijos ir kontrolės centrų skaičiavimu, ši bakterija Jungtinėse Valstijose kasmet sukelia apie 80 tūkstančių susirgimų ir maždaug šimtą mirčių.

Vyriškį ištiko septinis šokas, sutriko jo inkstų veikla ir, nepaisant intensyvios priežiūros, po mėnesio jis mirė.

Prieš pasidarydami tatuiruotę kruopščiai išsiaiškinkite situaciją. Dermatologai ir tatuiruočių meistrai pataria keletą dalykų:

• Prieš paliekant tatuiruočių saloną meistras turėtų padengti tatuiruotę plonu vazelino sluoksniu ir uždėti tvarstį ar specialią plastikinę plėvelę. Paprastai laikyti tvarstį reikia nuo šešių iki 24 valandų, tačiau paklauskite meistro, kiek tiksliai reikėtų tą daryti. Po to atsargiai jį nuimkite.
• Švariomis rankomis švelniai nuplaukite tatuiruotę vandeniu ir mikrobus naikinančiu muilu ir nuvalykite sausa ir švaria šluoste. Užtepkite labai ploną tepalo su antibiotikais sluoksnį ir leiskite tatuiruotei kvėpuoti. Artimiausias dvi savaites plaukite tatuiruotę du kartus per dieną ir patepkite ją drėkikliu.
• Pirmąsias kelias dienas oda gali kaisti, parausti, iš jos netgi gali sunktis plazma ir rašalas. Tai normali gijimo proceso dalis. Tačiau jei po pirmųjų kelių dienų pastebite kokią nors neįprastą odos reakciją, apsilankykite pas dermatologą. Jei įsimetė infekcija, oda gali parausti, kaisti, tapti skausmingesnė, gali atsirasti pūlių.
• Mažiausiai dvi savaites neplaukiokite ir kitaip nepanardinkite jos į vandenį. Tinkamiausias variantas – greitas dušas.
• Nenulupkite šašo ir nemėginkite nutrinti odos. Šašas turi nukristi savaime, kad išvengtumėte randų.
• Gyjanti tatuiruotė gali niežėti – nesikasykite ir tepkite ją drėkikliu, kad niežulys kiek atlėgtų.
• Vilkėkite apsaugančius, laisvus drabužius, saugokite tatuiruotę nuo saulės, tačiau netepkite kremo nuo saulės, kol ji nesugis – maždaug tris savaites.

Pasak dermatologų, gyjanti tatuiruotė gali atrodyti neryški ir apsiblaususi, tačiau po keturių mėnesių turi atsiskleisti visas jos spalvų ryškumas. Maždaug tuo metu sugyja visi tatuiruotos odos sluoksniai.

Komentarai (2)