Itin populiarus būdas auginti raumenis ir mesti svorį gali sukelti ir širdies smūgį: naujas tyrimas labai aiškiai parodė, kas vyksta ir kodėl tai taip pavojinga (8)
Šiais laikais žmonės įvairiais būdais stengiasi atsikratyti nereikalingų kilogramų. Angliavandenių ribojimas yra gera mintis, tačiau kartais žmonės persistengia. Naujas tyrimas rodo, kad itin daug baltymų turinti dieta gali būti žalingas pasirinkimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daug baltymų turinčios dietos turi savų privalumų. Mokslininkai teigia, kad tokia mityba iš tikrųjų padeda mesti svorį ir augti raumenims. Problema yra ta, kad žmonės gerai nepasiruošia, nesitaria su specialistais ir taip rizikuoja savo sveikata.
Vašingtono universiteto mokslininkai tokią baltyminę dietą pasiūlė pelėms. Tiksliau, vienos grupės pelės mito daug riebalų ir daug baltymų, kitos - daug riebalų, bet nedaug baltymų turinčiu maistu. Riebalus mokslininkai pasirinko neatsitiktinai - jie norėjo sukelti aterosklerozę ir palyginti, kaip ši liga vystosi, kai gyvūnas gauna labai daug arba įprastą kiekį baltymų.
Tos pelės, kurios mito daug baltymų turinčiu maistu susirgo žymiai rimtesne aterosklerozės forma - jų arterijose atsirado 30 % daugiau aterosklerozės plokštelių. Negana to, toks plokštelės buvo ne tokios stabilios. Tai reiškia, kad šie gyvūnai susidūrė su žymiai didesne širdies ligų rizika - tikimybė, jog jas ištiks infarktas buvo žymiai didesnė.
Tiesa, mokslininkai pastebėjo, kad tos pelės, kurios suvartojo daugiau baltymų, nepriaugo tiek daug viršsvorio kaip tos, kurios ėdė įprastą baltymų kiekį.
Aterosklerozės plokšteles sudaro nebegyvos ląstelės, kalcis, riebalai ir cholesterolis. Įprastai šias sankaupas išvalo imuninės sistemos ląstelės makrofagai. Tačiau kartais plokštelių sudėtis yra tokia, kad makrofagai miršta ir taip tampa šių sąnašų ir aterosklerozės dalimi. Kai pelių dietoje yra daugiau baltymų, jų aterosklerozės plokštelės ne tik nepasiduoda makrofagams, bet dar juos ir nužudo bei tampa nestabiliomis.
Mokslininkai patyrinėjo šį reiškinį išsamiau. Kūne suvartoti baltymai yra skaidomi į aminorūgštis. Kai jų yra per daug, jos aktyvuoja mTOR baltymą makrofaguose. Tai verčia makrofagus augti ir neleidžia jiems valyti aterosklerozės plokštelių. Šį efektą sustiprina dvi pagrindinės amino rūgštys - leucinas, dažniausiai aptinkamas raudonoje mėsoje, ir argininas.
Taigi, baltymus reikėtų vartoti su saiku. Prisiminkite, kad pora samtelių baltymų miltelių gali sudaryti ir visus 40 gramų. Vidutiniam vyrui per dieną pakanka 56 gramų baltymų, vidutinei moteriai - 46 gramų. Tiesa, sportuojant šias normas galima padidinti, tačiau svarbu išlaikyti saiką ir pasitarti su gydytojais.